Viešųjų pirkimų sąlygos

 Ar Perkančioji organizacija gali ekonominio vertinimo kriterijumi nurodyti kvalfikacijos reikalavimą?

Negali. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008-01-24 byloje C-532/06 nusprendė, kad "Perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo procedūros metu draudžiama atsižvelgti į konkurso dalyvių patirtį, jų personalą, įrangą ir gebėjimą įvykdyti sutartį nustatyti laikotarpiu kaip į pasiūlymo vertinimo kriterijus, o ne kaip į tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo kriterijus".


 Ūkio ministerija siūlo remtis gerąja viešųjų pirkimų praktika perkant viešinimo paslaugas?
 

Ūkio ministerija siūlo perkančiosioms organizacijoms susipažinti su gerąja viešinimo paslaugų pirkimo praktika ir ja vadovautis vykdant pirkimus ir įgyvendinant viešųjų pirkimų sutarčių nuostatas. Šie praktiniai patarimai turėtų padėti užtikrinti, kad informacija pagal sudarytų sutarčių sąlygas būtų skelbiama tik tose žiniasklaidos priemonėse, kurios laikosi etikos principų.
 


 Ar galima sujungti nesusijusias pirkimo dalis į vieną pirkimo objektą?

 

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – teismas) 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje UAB „15 minučių“ v. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) (toliau - Įstatymas) nedraudžia nustatyti sąlygos, jog perkančioji organizacija pirkimo objektą įsigis iš vieno tiekėjo neskaidydama jo į atskiras dalis, ir kad tokia sąlyga savaime negali būti laikoma pažeidžiančia Įstatymo nuostatas. Nepaisant to, spręsdama dėl pirkimo objekto išskaidymo į dalis perkančioji organizacija neturi visiškos diskrecijos. Teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalima atskirų pirkimo objektų sujungti į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač įvertinant aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną gali lemti mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius. Vertinant pirkimo objektų sujungimo pagrįstumą labai svarbus proporcingumo principas. Net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas gali lemti mažesnį dalyvių skaičių, jis negali būti laikomas neteisėtu, jei yra ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, išskaidžius pirkimo objektą, šio tikslo pasiekti nebūtų galima.

Šaltinis:



 Ar gali perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose numatyti, kad tas pats   subrangovas negali būti nurodytas kelių tiekėjų pasiūlymuose?

Perkančioji organizacija neturėtų viešojo pirkimo dokumentuose numatyti, jog tas pats subrangovas negali būti nurodytas kelių tiekėjų pasiūlymuose, kadangi Viešųjų pirkimų įstatymas, vadovaujantis jo 28 straipsnio 9 dalimi (kuri taikoma tarptautinių pirkimų atveju), numato tik tiekėjo, t. y. ūkio subjekto, galinčio pasiūlyti ar siūlantį prekes, paslaugas ar darbus, galimybę teikti ne daugiau nei vieną pasiūlymą tam pačiam pirkimui (išskyrus Viešųjų pirkimų įstatymo 26 straipsnyje numatytą atvejį). Subrangovas nėra tiekėjas šio straipsnio kontekste, o pasitelkiamas tik sutarties vykdymui, taip pat, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, nėra atsakingas už sutarties vykdymą. Priešingu atveju, būtų neužtikrinami viešųjų pirkimų principai, nebent perkančioji organizacija galėtų nurodyti tai pateisinančias objektyvias aplinkybes, kurios pagrįstų tokios sąlygos būtinybę konkretaus viešojo pirkimo atveju
 
Šaltinis:
 

(6 klausimas - atsakymas)


Ar perkančioji organizacija gali riboti subrangos apimtis?

Viešųjų pirkimų įstatymas nenustato galimybės riboti tiekėjų galimybes remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010-09-30 įsakymu Nr. 1S-139 patvirtintų Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų 5.5 punktas nustato, kad (siekiant sudaryti sąlygas verslo subjektams dalyvauti didelės apimties pirkimuose, perkančiajai organizacijai) rekomenduojama nenustatyti apribojimų subrangos mastui (išskyrus pagrįstus atvejus).

Taigi vienareikšmiškai teigti, kad bet koks subrangos ribojimas pažeidžia VPĮ nuostatas, negalima, jei tokie ribojimai nustatomi pagrįstais atvejais. Kas konkrečiomis aplinkybėmis laikytina „pagrįstu atveju“ VPĮ nei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai nenustato – „pagrįsto atvejo“ egzistavimą turi įrodyti perkančioji organizacija. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad subrangos ribojimo mastas taipogi nereglamentuotas.

Pažymėtina, kad įvertinti, ar konkrečiu atveju nustatytas subrangos ribojimas ir jo apimtis apribojo tiekėjų konkurenciją ir neužtikrino tiekėjui VPĮ 32 str. 3 d. numatytos galimybės prireikus konkretaus pirkimo atveju remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, galima nustatyti tik įvertinus visą su konkrečiu pirkimu susijusią informaciją.

Šaltinis: VPT konsultacija.



Ar subrangovams gali būti taikomi reikalavimai, keliami ūkio subjektų grupei pagal jungtinės veiklos sutartį (jei sąlygose nebuvo atskirai nurodyti subrangovams taikomi kvalfikaciniai reikalavimai?)

Negali, kadangi perkančioji organizacija privalo atskirti tiekėjų pateiktus pasiūlymus jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir tiekėjo pateiktą pasiūlymą, kuris remiasi trečiųjų asmenų pajėgumais.
 
Šaltinis: VPT atliktas viešojo pirkimo dalinis vertinimas.


Dėl subrangovo, subtiekėjo, subteikėjo sąvokų

VPT išplatino pranešimą, kas turėtų būti laikomi subrangovai, subtiekėjai, subteikėjai.