Viešųjų pirkimų vertės ir pirkimo būdai


Kada perkančioji organizacija gali rinktis neskelbiamą pirkimą dėl ypatingos skubos?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartyje (civilinė byla Nr.   3K-3-505/2009) pažymėjo, jog "neskelbiamų derybų procedūrų sąlygos aiškinamos ir taikomos kaip išimtinės nuostatos. Remiantis Europos Komisijos parengtu vadovu dėl Bendrijos taisyklių, taikomų viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymui, nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui žemės drebėjimai ar potvyniai <...>". Todėl pvz. tai, kad pirkimo procedūros užtruko, negali būti laikoma įvykiu sukeliančiu ypatingą skubą, t.y. užtrukusios pirkimo procedūros nėra tos priežastys, kurioms esant pirkimą galima vykdyti apie jį nepaskelbus nepažeidžiant VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo.
 

Energetiniame audite nėra įvertintas ženklus kiekis darbų, būtinų įgyvendinti rangos darbų sutartį.

Tai, kad energetiniame audite neįvertinta ženkli apimtis darbų, nėra pagrįsta aplinkybė tokiems papildomiems darbams vykdyti neskelbiamą pirkimą iš vienintelio tiekėjo pagal VPĮ 92 str. 7 d. 1 p., jei perkančioji organizacija ne tik galėjo įsitikinti energetinio audito duomenų teisingumu, tačiau ir turėjo pastebėti neįvertintus audite darbus, o tai nėra aplinkybė, kurios realiai ir akivaizdžiai nebuvo galima numatyti.

Šaltinis: VPT atliktas viešojo pirkimo dalinis vertinimas.



Ar ilgalaikės turto nuomos paslaugoms taikomos VPĮ nuostatos?
 
Vadovaujantis VPĮ 10 str. 1 d. 6 p. VPĮ netaikomas žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimams arba nuomai ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui bet kokiomis finansinėmis priemonėmis, tačiau šio įstatymo reikalavimai taikomi finansinių paslaugų sandoriams, atliekamiems tuo pačiu metu, prieš arba po įsigijimo ir nuomos sutarčių sudarymo. Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
 
Šaltinis: VPT atliktas viešojo pirkimo dalinis vertinimas.


Kaip skaičiuoti pirkimo vertes, jeigu perkama pagal įgaliojijmą (arba CPO?)

 

Jeigu perkančioji organizacija įgaliojo kitą perkančiąją organizaciją atlikti viešojo pirkimo procedūras, pirkimo verte laikoma didžiausia iš šių verčių: kiekvienos perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė; įgaliotosios perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė, kurią sudaro to paties pirkimo metu ketinamų sudaryti to paties tipo prekių ar paslaugų pirkimo sutarčių arba dėl to paties objekto sudaromų darbų pirkimo sutarčių verčių suma. Perkančioji organizacija, skaičiuodama kitų pirkimų vertes, neatsižvelgia į pagal įgaliojimus vykdomų pirkimų vertes, tačiau privalo įskaityti šių pirkimų metu savo pačios sudaromų sutarčių vertes. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija įgaliojo kitą perkančiąją organizaciją nupirkti nešiojamųjų kompiuterių, kurių vertė – 450 000 Lt be PVM. Įgaliotoji perkančioji organizacija taip pat pati tuo pačiu pirkimu ketina įsigyti nešiojamųjų kompiuterių, kurių vertė – 300 000 Lt be PVM. Tokiu atveju nešiojamų kompiuterių vertė turi būti sumuojama ir perkančioji organizacija nešiojamuosius kompiuterius privalo pirkti tarptautinio viešojo pirkimo būdu. Tuo atveju, jei įgaliotoji perkančioji tuo pačiu pirkimu sau nepirks nešiojamų kompiuterių, o jos pirkimų plane tokie pirkimai numatyti, bet jie bus vykdomi vėliau, tuomet nešiojamų kompiuterių vertės neturi būti sumuojamos ir įgaliotoji perkančioji organizacija nešiojamuosius kompiuterius gali pirkti supaprastinto viešojo pirkimo būdu. (Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 (Žin., 2003, Nr. 22-949; 2008, Nr. 103-3961), 8 punktas).

 

Perkančioji organizacija, planuodama dalį prekių, paslaugų ar darbų įsigyti pati, o kitą dalį iš arba per centrinę perkančiąją organizaciją, privalo atsižvelgti į centralizuotame viešajame pirkime savo pačios sudaromų viešojo pirkimo sutarčių (pagrindinių viešojo pirkimo sutarčių) vertę (pavyzdžiui, perkančioji organizacija per centrinę perkančiąją organizaciją perka nešiojamuosius kompiuterius, kurių vertė – 1 000 000 Lt be PVM. Perkančioji organizacija taip pat savarankiškai perka nešiojamųjų kompiuterių, kurių vertė – 300 000 Lt be PVM. Kadangi šių prekių pirkimo sutartys yra to paties tipo, jų vertė turi būti sumuojama ir perkančioji organizacija nešiojamuosius kompiuterius privalo pirkti tarptautinio pirkimo būdu.). (Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 (Žin., 2003; Nr. 22-949; 2008, Nr. 103-3961), 7 punktas).

Šaltinis:
http://www.vpt.lt/admin/uploaded/duk/2012_06_28_DUK.pdf

(2, 3 klausimai).



Ar komunalinio sektoriaus perkančiosios organizacijos privalo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu?
 
Ne. Komunalinio sektoriaus perkančiosios organizacijos neskelbiamas derybas atlieka pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 73 straipsnį, kuriame nenumatyta prievolė gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą viešąjį pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu.


Ar Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte numatytą 10 procentų mažos vertės pirkimų vertę prekėms ir paslaugoms pirkti galima skaičiuoti nuo tarptautinių pirkimų?
 
Negalima. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas numato, kad planuojant vykdyti mažos vertės pirkimus vadovaujantis šia nuostata, joje numatyta10 procentų vertė turi būti skaičiuojami nuo supaprastintų pirkimų to paties tipo sutarčių vertės. Pažymime, kad perkančioji organizacija šiuo atveju gali pasinaudoti Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje numatyta išimtimi. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija planuoja per metus įsigyti tos pačios rūšies prekių už 1 mln. Lt (t. y. šių prekių numatomo pirkimo vertė viršija tarptautinio pirkimo vertę). Atitinkamai, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 14 dalies nuostatas, kai per finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios perkamos panašios prekės, paslaugos yra suskirstytos į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų dalių numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, suma. Taip apskaičiuota pirkimo vertė galioja visoms pirkimo dalims. Neatsižvelgiant į tai, kad pirkimo vertė yra ne mažesnė, negu nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba, perkančioji organizacija turi teisę Viešųjų pirkimų įstatymo IV skyriuje (supaprastinti pirkimai) nustatyta tvarka atlikti pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra mažesnė kaip 276 224 Lt (80 000 EUR) perkant paslaugas ar panašias prekes, jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės. Atsižvelgiant į šios nuostatos reikalavimus, perkančioji organizacija (pavyzdyje pateiktu atveju), vykdydama supaprastintus pirkimus, tos pačios rūšies prekių ar paslaugų galėtų įsigyti ne daugiau kaip už 200 tūkst. Lt.
 
Be to, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkto nuostatas (pavyzdyje pateiktu atveju), perkančioji organizacija, vykdydama mažos vertės pirkimus, šių prekių ar paslaugų galėtų įsigyti ne daugiau kaip už 20 tūkst. Lt (10 procentų nuo supaprastintų pirkimų to paties tipo sutarčių vertės).
 
Šaltinis:
 


Pranešimas Perkančiosios organizacijoms dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto taikymo papildomiems nenumatytiems darbams (nuo ko skaičiuoti  30 proc. papildomų darbų sumą)
 
Nuo galutinės sutarties vertės, t.y. iš sutarties vertės atėmus nevykdomus darbus (nevykdomi darbai turi būti atimami nuo sužinojimo momento).
 
Šaltinis: