spalio

ES investicijos – veiksminga injekcija regionuose veikiančioms įmonėms

ES ﬁnansavimo priemonės gali stipriai prisidėti prie verslo konkurencingumo ir sėkmingos plėtros, atverdamos galimybes skaitmeninti gamybą, vystyti naujus produktus ar technologijas, skatinti eksportą. Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) pastebi, kad mažesniųjų šalies apskričių bendrovės šias galimybes galėtų pasitelkti dar efektyviau ir aktyviau kreiptis ﬁnansavimo, taip skatindamos verslo rezultatų augimą.

LVPA duomenimis, beveik pusė agentūros klientų – Vilniaus apskrityje veikiančios įmonės, o mažesniuose Lietuvos regionuose įsikūrusios bendrovės sudaro kiek daugiau nei trečdalį jų. Nepaisant to, kad pastarųjų klientų yra mažiau, įgyvendinamų projektų kokybe šie nenusileidžia didmiesčiams.

„Šalies regionuose sukauptas reikšmingas žinių kapitalas, o kuriami produktai, technologijos ir inovacijos yra konkurencingos ne tik ES mastu. Ir tai nereiškia, kad turi būti tik vidutinis ar stambus verslas. Ne vienas su mažo dydžio šalies įmonėmis sėkmingai įgyvendintas projektas tai puikiai įrodo“, – tikino LVPA direktorius Aurimas Želvys.

Kalbant apie tai, kas stabdo regionuose veikiančių verslų apsisprendimą kreiptis dėl ES investicijų, realizuojamų per projektus, svarbu įvardyti rizikas, aplinkos veiksnių įtaką, įsipareigojimų baimę ar tiesiog nepasitikėjimą turimais projektų valdymo pajėgumais. Tačiau baimintis ir nuvertinti galimybių nereikėtų: pasiruošti padeda realistiškas projekto rezultatų įvertinimas rengiant paraišką, be to, dėl papildomų pajėgumų galima kreiptis į aukštos kvaliﬁkacijos tyrėjus, o dalį rizikų galima prognozuoti ir jas suvaldyti. Tais atvejais, kai grėsmių, pvz., išorinių, valdyti negalima, pagalbos sprendžiant vidines ar su projekto valdymu susijusias rizikas bendrovės gali kreiptis į LVPA.

„Mažos ar didelės grėsmės, klaidos bei netikėtumai yra projekto įgyvendinimo dalis. Nors tiek mes, tiek bendrovės norėtume jų išvengti, praktikoje įvykiai tobulai nesiklosto, todėl tam reikia specialiai ruoštis. Iš anksto verta numatyti rizikas, įvardinti jų valdymo veiksnius, o siekiant nesusidurti su pasekmėmis, verta pasitelkti išorės partnerius“, – patarė A. Želvys.

Įmonių patirtis rodo, kad nors projektų įgyvendinimas reikalauja laiko ir pastangų, ﬁnansinių investicijų bei atsiperka po kelerių metų, suteikta parama leidžia bendrovėms projektus įgyvendinti didesniu mastu, įgyti konkurencinį pranašumą, plėsti eksporto partnerių ratą, dirbti efektyviau, produktyviau bei ekonomiškiau.

Randa būdų iššūkiams įveikti

Šiauliuose įsikūrusi įmonė „Intelligent Solar“, gaminanti integruotus saulės modulius, šiemet sulaukė 1,1 mln. eurų ES ﬁnansavimo pagal priemonę „Eksperimentas“ ir pradėjo 1,7 mln. eurų vertės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektą.

„Siekiame ne tik gaminti serijinę išdirbtą produkciją, bet ir orientuotis į naujų produktų bei technologinių procesų kūrimą, eksperimentinę veiklą. Įgyvendindami ES fondo lėšomis remiamą projektą, siekiame sukurti į pastatus integruojamus saulės modulius, kurie išsiskirtų savo dizainu ir spalva, o pasitelkus specialią skenavimo technologiją būtų integruojami į fasadus bei stogus, todėl įsilietų į kraštovaizdį“, – teigė įmonės gamybos vadovas ir vienas įkūrėjų Andrius Stonkus.

Didelis asortimentas kiekvienai gamyklai kelia papildomų iššūkių, todėl tikimasi, kad naujas technologinis sprendimas pusiau automatinei gamybos linijai padės įmonei geriau apskaičiuoti, prognozuoti ir įvertinti naujų produktų gamybinius procesus bei sutaupyti laiko.

Nors projektas įgyvendinamas sudėtingu pandemijos laikotarpiu, A. Stonkaus teigimu, įmonei pavyksta tęsti numatytus darbus: „Eksperimentinę veiklą planavome pradėti rugsėjį, tačiau padėti turintys užsienio inžinieriai negali atvykti į Lietuvą. Tad dalis darbų vyksta per nuotolį: atsiunčiama reikalinga įranga, kurią patys paleidžiame. Įprastai procesas truktų apie savaitę, tačiau šiuo atveju gali užsitęsti ir kelis mėnesius.“

Tuo metu Panevėžyje veikianti bendrovė „Jutrix“, užsiimanti šalto metalo štampavimo gaminių gamyba, įgyvendina jau antrąjį į eksporto plėtrą orientuotą projektą. ES investicijų priemone „Naujos galimybės LT“ siekiama padėti įmonėms dalyvauti tarptautiniuose renginiuose ir taip plėsti užsienio partnerystes, kompensuojant 50 proc. dalyvavimui tarptautinėse parodose taikomo ﬁksuoto įkainio.

Apie 20–25 proc. pagaminamos produkcijos į Vakarų Europos ir kitas rinkas eksportuojanti bendrovė esminiu sėkmingos plėtros žingsniu įvardija produkcijos pristatymą tarptautiniuose renginiuose. Nors pasaulinė pandemija tokias galimybes riboja, direktoriaus Valdo Genio teigimu, įmonė randa būdų naujiems santykiams megzti.

„Kelionės ir dalyvavimas parodose šiuo metu yra apriboti, tad išvykti į tarptautinius renginius nesitikime anksčiau nei kitą pavasarį. Nors nevyksta kontaktų mainai, sudėtinga plėsti eksporto planus, plėtros potencialą matome ir, situacijai pasikeitus, esame pasiruošę juo pasinaudoti. Šiuo metu tęsiame užsakovų paiešką internetu ir skambučiais. Naujų galimybių ieškome bendradarbiaudami su esamais klientais, partneriais ar Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos nariais“, – vardijo V. Genys.

Nors šiuo laikotarpiu dalis pramonės šakų stagnuoja ir daro įtaką įmonės rezultatams, pernai „Jutrix“ ﬁksavo apie 30 proc. siekiantį eksporto augimą, palyginus su 2015 m., kai pradėjo projekto įgyvendinimą.

Įgyvendina ne vieną projektą

Viena Alytaus regiono lyderių – metalo apdirbimo įmonė „Astra LT“ – verslą augina įgyvendindama nebe pirmą ES investicijomis ﬁnansuojamą projektą. Laikydamasi savo strategijos, bendrovė siekia vystyti naujus gaminius, todėl investuoja į MTEP projektus.

Neseniai įmonė sukūrė naujos talpyklos, skirtos fermentuotiems ar termiškai apdorotiems produktams, prototipą, užbaigusi projektą pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“. Šiuo metu įgyvendina kitą MTEP projektą ir kuria maisto produktams pervežti skirtą autocisterną iš „Duplex“ plieno, o artimiausiu metu planuoja atlikti labai didelių gabaritų talpyklų ir reaktorių su kavitaciniu maišymu sukūrimo mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą, gavusi 2,77 mln. eurų ES ﬁnansavimą.

Pasak bendrovės generalinio direktorius Vaido Liesionio, ES investicijos, sudariusios galimybes diegti technologijas ir modernizuoti pramonę, didinti gamybos ir paslaugų tiekimo pajėgumus, praeityje leido įmonei pajudėti iš stagnacijos taško, o šiandien kuria pastebimą grąžą.

„2007–2009 metais investavome daugiau nei 8 mln. eurų, po to 6-erius metus atlikome tik palaikomąsias investicijas. Nuo 2015 metų su ES struktūrinių fondų lėšomis per penkerius metus vėl investavome daugiau nei 5 mln. eurų ir pradėjome mums strategiškai svarbų naujų produktų vystymą.

Kurdami talpyklos prototipą, dar tyrimų metu ėmėmės realių komercinių talpyklų projektų fermentuotiems produktams gaminti ir įgijome vertingų žinių. Tai reikšmingai pagerino šių metų pirmojo pusmečio rezultatus: apyvarta ūgtelėjo 12,2 proc., o pelningumas siekė 14,3 proc.“ – pasakojo V. Liesionis.

Kaip teigia „Astros LT“ vadovas, įgyvendinant nemažos dalies nuosavų bendrovės lėšų reikalaujančius projektus, neapsieinama ir be kredito. Įmonės patirtis rodo, kad šalies bankai pasiryžę ﬁnansuoti tiek technologijų diegimo, tiek eksperimentinius projektus.

Rezultatus skaičiuoja dar nesibaigus projektui

Vandens išgavimo ir išpilstymo įmonė „Druskininkų Rasa“ baigia įgyvendinti skaitmeninimo projektą pagal priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“. Atlikus įmonės technologinį auditą, į gamybos procesus diegiamos skaitmeninės technologijos, leidžiančios atliepti kompleksinius bendrovės klientų poreikius ir auginti įmonės konkurencinį pranašumą.

Nors projektas dar nebaigtas, „Druskininkų Rasos“ direktorės Jolitos Jolantos Sinevičienės žodžiais, įmonė jau ﬁksuoja pirmuosius rezultatus: „Pagerėjo darbo sąlygos ir pastebimai išaugo darbo našumas. Nauja įranga leidžia per tą patį laiką pagaminti trigubai didesnį produktų kiekį, o darbą atlieka vienas žmogus vietoje trijų.“

Šiuo metu įmonė pradėjo dar vieno projekto pagal populiarią priemonę „Dizainas LT“ įgyvendinimą. Investuojant į inovatyvius produkto dizaino sprendimus, siekiama auginti įmonės konkurencingumą. ES lėšomis bus ﬁnansuojama pusė 32,5 tūkst. eurų projekto vertės.

Nepaisant gaunamos ES paramos, dalį projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų įmonė skolinasi iš banko.

„Mūsų projektų ﬁnansavimą dažnai sudaro trys šaltiniai: ES investicijos, nuosavas kapitalas ir banko lėšos“, – teigė J. J. Sinevičienė.

< Atgal

NAUJIENŲ PRENUMERATA

ES investicijos – veiksminga injekcija regionuose veikiančioms įmonėms