Versija neįgaliesiems
Standartinė versija
Svetainės medis
Spausdinti
liepos
28
ES taikinyje - investicijos į greitą ir neinvazinę ligų diagnostiką
Liepos 28-ąją minime pasaulinę hepatito dieną. Virusinis hepatitas – kepenų uždegimas, sukeliamas skirtingų virusų (A, B, C, D, E). Hepatitai užima antrąją vietą pagal mirčių nuo infekcinių ligų skaičių po tuberkuliozės. Dažnai žmonės net neįtaria, kad serga šia klastinga liga. Hepatito B atveju nejaučiančių, kad serga, yra apie 50-60 proc., o hepatito C – net iki 80 proc. Todėl itin svarbi kuo ankstesnė minėtų ligų diagnostika, nes negydomas hepatitas virsta lėtiniu ar net gali pereiti į kepenų vėžį. Ankstyvoji, neinvazinė ar greita diagnostika svarbi ir gydant kitas pavojingas ligas: AIDS/ŽIV, jau minėtą tuberkuliozę, įvairių formų vėžį, šiuo metu pasaulį purtantį COVID-19, o taip pat ir vis dažniau pasitaikančias alergijas. Ankstyvoji diagnostika šansus išgyti, pavyzdžiui, nuo daugybės vėžio rūšių, padidina net iki 100 proc.
Ne veltui pasaulyje in vitro (med. bandymas, tyrimas, atliekamas arba stebimas ne organizme, bet dirbtinėje sistemoje, pvz., mėgintuvėlyje) diagnostikai skiriami vis didesni pinigai. „The Insight Partners“ 2020 m. sausio mėn. duomenimis, šio sektoriaus pajamos 2020 m. siekė 72,4 mlrd. JAV dolerių, o 2027 m. išaugs iki 107,7 mlrd. JAV dol. Augimo tempus paskatino ir COVID-19 pandemija.
„Europos Sąjunga jau nuo seno sveikatos ir biomedicinos sektoriui skiria itin dideles lėšas pagal priemones „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ bei „Eksperimentas“, nėra abejonių, kad sveikatos technologijų svarba ateityje dar labiau augs. Pagal Lietuvos gyvybės mokslų industrijos plėtros gaires siekiama, kad Lietuva iki 2030 m. taptų patraukliausia Europos šalis gyvybės mokslų plėtrai. Planuojama, kad iki 2030 m. gyvybės mokslų industrijos sukuriamos pridėtinės vertės dalis turėtų sudaryti 5 proc. šalies BVP,“ - teigia LVPA direktorius Aurimas Želvys.
Vėžio diagnostikos srityje dirba bendrovė „ThermoPharma Baltic“, vykdanti projektą „Vėžio diagnostinių sistemų išvystymas“ pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“. Įmonė, siekdama tobulinti ankstyvąją vėžio diagnostiką, planuoja atlikti tyrimus, susijusius su prostatos vėžio ir inkstų vėžio molekuliniais testais, skirtais ligos progresijos rizikai ir atsako į gydymą prognozei nustatyti. Projektui skiriamas finansavimas siekė 947,5 tūkst. Eur.
Bendrovė „Diagnolita“, jau baigė įgyvendinti projektą „Naujos prostatos vėžio diagnostikos priemonės“, kuriam išmokėta per 256 tūkst. EUR. Šio projekto, įgyvendinto pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“, metu buvo kuriamas naujas diagnostikos testas. Įmonės specialistai šiuo metu dirba ties dar vienu projektu, kuris leistų nustatyti įvairias vėžio formas ir stadijas. Šio projekto tikslas - sukurti neinvazinį, daugybinės genų raiškos analizės metodu pagrįstą prostatos vėžio diagnostikos testą, kurio pagalba būtų galima ne tik diagnozuoti vėžį, bet ir prognozuoti jo vystymąsi: nustatyti jo tipą, parinkti tinkamą gydymą. Ir visa tai – išvengiant nereikalingos invazijos į organizmą. Projektas jau gavo 198 tūkst. Eur ES investicijų.
„Naujų iššūkių pateikė ir jau antrus metus visą pasaulį krečianti COVID-19 pandemija, - sako LVPA direktorius, - be jau planuotų priemonių verslo projektų paraiškų vertinimo 2020-aisiais skubiai organizavome dar dvi „kovidines“, skirtas netikėtai atsiradusiems medicinos ir žmonių sveikatos palaikymo poreikiams tenkinti“. Pagal priemonę „COVID-19 MTEP“ šiuo metu įgyvendinami 42 projektai, kuriems skirta 23,7 mln. Eur. „COVID-19 produktai LT“ priemonėje palankaus įvertinimo sulaukė 56 projektai. Jiems skirta 25,9 mln. Eur.“
Projektą pagal priemonę „COVID-19 produktai“ šiuo metu įgyvendina bendrovė „Imunodiagnostika“. Įmonė jau yra sukūrusi du skirtingo formato serologinius diagnostikos testų prototipus COVID-19 specifiškų IgG ir IgM klasės antikūnų nustatymui: ELISA testą (biocheminis metodas, dažniausiai naudojamas imunologijos srityje, siekiant nustatyti antikūnų ar antigeno buvimą mėginėlyje) ir mikrogardelių formatu (mikrogardelės - metodas, skirtas tirti tūkstančių genų raišką vienu metu) paremtą testą. Tokio tipo diagnostiniai rinkiniai skirti tiesioginiam virusui specifinių antikūnų nustatymui paciento kraujyje imunofermentinės analizės metodų pagrindu. ES investicijas, kurių įmonei jau išmokėta daugiau kaip 559 tūkst. Eur, „Imunodiagnostika“ panaudos, siekdama kuo greičiau sukurti tinkamą infrastruktūrą diagnostinių testų, skirtų COVID-19 specifiškų IgG ir IgM klasės antikūnų nustatymui, gamybai.
Ta pati bendrovė įgyvendina ir projektą pagal priemonę „Eksperimentas“ , pagal kurį kuriamas individualizuotas alergijų diagnostikos įrankis, veiksiantis dirbtinio intelekto principu. Sukurtos diagnostikos įrankio pagalba bus galimybė greičiau, lengviau ir nepraleidžiant svarbios informacijos bei stengiantis maksimaliai eliminuoti žmogiškąjį faktorių, nustatyti alergijų diagnozes pagal gautus kraujo tyrimų rezultatus. Dar vienas alergijų diagnostikai skirtas „Imunodiagnostikos“ projektas pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“, skirtas sukurti dviejų diagnostinių rinkinių, paremtų inovatyvia mikrogardelių technologija, prototipus, kuriais galima nustatyti jautrumą alergenams, jau baigtas įgyvendinti. Projekto išlaidų suma siekė 1,3 mln. Eur.
Ne veltui pasaulyje in vitro (med. bandymas, tyrimas, atliekamas arba stebimas ne organizme, bet dirbtinėje sistemoje, pvz., mėgintuvėlyje) diagnostikai skiriami vis didesni pinigai. „The Insight Partners“ 2020 m. sausio mėn. duomenimis, šio sektoriaus pajamos 2020 m. siekė 72,4 mlrd. JAV dolerių, o 2027 m. išaugs iki 107,7 mlrd. JAV dol. Augimo tempus paskatino ir COVID-19 pandemija.
„Europos Sąjunga jau nuo seno sveikatos ir biomedicinos sektoriui skiria itin dideles lėšas pagal priemones „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ bei „Eksperimentas“, nėra abejonių, kad sveikatos technologijų svarba ateityje dar labiau augs. Pagal Lietuvos gyvybės mokslų industrijos plėtros gaires siekiama, kad Lietuva iki 2030 m. taptų patraukliausia Europos šalis gyvybės mokslų plėtrai. Planuojama, kad iki 2030 m. gyvybės mokslų industrijos sukuriamos pridėtinės vertės dalis turėtų sudaryti 5 proc. šalies BVP,“ - teigia LVPA direktorius Aurimas Želvys.
Vėžio diagnostikos srityje dirba bendrovė „ThermoPharma Baltic“, vykdanti projektą „Vėžio diagnostinių sistemų išvystymas“ pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“. Įmonė, siekdama tobulinti ankstyvąją vėžio diagnostiką, planuoja atlikti tyrimus, susijusius su prostatos vėžio ir inkstų vėžio molekuliniais testais, skirtais ligos progresijos rizikai ir atsako į gydymą prognozei nustatyti. Projektui skiriamas finansavimas siekė 947,5 tūkst. Eur.
Bendrovė „Diagnolita“, jau baigė įgyvendinti projektą „Naujos prostatos vėžio diagnostikos priemonės“, kuriam išmokėta per 256 tūkst. EUR. Šio projekto, įgyvendinto pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“, metu buvo kuriamas naujas diagnostikos testas. Įmonės specialistai šiuo metu dirba ties dar vienu projektu, kuris leistų nustatyti įvairias vėžio formas ir stadijas. Šio projekto tikslas - sukurti neinvazinį, daugybinės genų raiškos analizės metodu pagrįstą prostatos vėžio diagnostikos testą, kurio pagalba būtų galima ne tik diagnozuoti vėžį, bet ir prognozuoti jo vystymąsi: nustatyti jo tipą, parinkti tinkamą gydymą. Ir visa tai – išvengiant nereikalingos invazijos į organizmą. Projektas jau gavo 198 tūkst. Eur ES investicijų.
„Naujų iššūkių pateikė ir jau antrus metus visą pasaulį krečianti COVID-19 pandemija, - sako LVPA direktorius, - be jau planuotų priemonių verslo projektų paraiškų vertinimo 2020-aisiais skubiai organizavome dar dvi „kovidines“, skirtas netikėtai atsiradusiems medicinos ir žmonių sveikatos palaikymo poreikiams tenkinti“. Pagal priemonę „COVID-19 MTEP“ šiuo metu įgyvendinami 42 projektai, kuriems skirta 23,7 mln. Eur. „COVID-19 produktai LT“ priemonėje palankaus įvertinimo sulaukė 56 projektai. Jiems skirta 25,9 mln. Eur.“
Projektą pagal priemonę „COVID-19 produktai“ šiuo metu įgyvendina bendrovė „Imunodiagnostika“. Įmonė jau yra sukūrusi du skirtingo formato serologinius diagnostikos testų prototipus COVID-19 specifiškų IgG ir IgM klasės antikūnų nustatymui: ELISA testą (biocheminis metodas, dažniausiai naudojamas imunologijos srityje, siekiant nustatyti antikūnų ar antigeno buvimą mėginėlyje) ir mikrogardelių formatu (mikrogardelės - metodas, skirtas tirti tūkstančių genų raišką vienu metu) paremtą testą. Tokio tipo diagnostiniai rinkiniai skirti tiesioginiam virusui specifinių antikūnų nustatymui paciento kraujyje imunofermentinės analizės metodų pagrindu. ES investicijas, kurių įmonei jau išmokėta daugiau kaip 559 tūkst. Eur, „Imunodiagnostika“ panaudos, siekdama kuo greičiau sukurti tinkamą infrastruktūrą diagnostinių testų, skirtų COVID-19 specifiškų IgG ir IgM klasės antikūnų nustatymui, gamybai.
Ta pati bendrovė įgyvendina ir projektą pagal priemonę „Eksperimentas“ , pagal kurį kuriamas individualizuotas alergijų diagnostikos įrankis, veiksiantis dirbtinio intelekto principu. Sukurtos diagnostikos įrankio pagalba bus galimybė greičiau, lengviau ir nepraleidžiant svarbios informacijos bei stengiantis maksimaliai eliminuoti žmogiškąjį faktorių, nustatyti alergijų diagnozes pagal gautus kraujo tyrimų rezultatus. Dar vienas alergijų diagnostikai skirtas „Imunodiagnostikos“ projektas pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“, skirtas sukurti dviejų diagnostinių rinkinių, paremtų inovatyvia mikrogardelių technologija, prototipus, kuriais galima nustatyti jautrumą alergenams, jau baigtas įgyvendinti. Projekto išlaidų suma siekė 1,3 mln. Eur.
