lapkričio
17

Nulinės emisijos pastatai ir miesteliai Lietuvoje – misija įmanoma!

Nuo 2016 m. Lietuvoje veikiančios vėjo energetikos komponentų gamybos įmonės pritraukia apie 25 mln. Eur investicijų kasmet. ESO duomenys rodo, kad 2019-2020 m. saulės elektrines ant savo namų stogų įrengusių gyventojų skaičius Lietuvoje išaugo nuo 3 384 iki 8 640 ir dar 3,5 tūkstančio gyventojų įsigijo saulės elektrines iš saulės parkų ir elektrą pasigamina nuotoliniu būdu - sako LVPA Projektų rizikos prevencijos centro vadovas Algirdas Vaidotas. Jis kartu su Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentu Vitu Mačiuliu kviečia visus į vebinarą žaliosios energetikos tema.

Energetikos Ministerija 2019-2022 metų laikotarpiui planuoja skirti 16 mln. eurų. Vien tik 2021 metų sausio mėnesį parama saulės elektrinėms skirta daugiau negu 5000 asmenų – iki šiol rekordiniam skaičiui prašiusiųjų.

„Vyriausybė numačiusi ambicingą planą iki 2024 m. pasiekti saulės elektrinių galios augimą iki 1,0 GW, kai šiuo metu gamybos galia siekia vos 100 MW. Paramos dydis yra 323 Eurai už įrengtąjį kilovatą perkantiems iš karto, 381 Eur/kW perkantiems išsimokėtinai ir 241 Eur/kW tiems, kurie nori išplėsti turimą elektrinę pildomą tik naujais moduliais“, – sako Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis.

„Daug šnekama apie „žaliąjį Europos kursą“, jo uždavinys paprastas – šilumos efektą sukeliančių dujų co2 išmetimo į atmosferą mažinimas. Šio proceso vertinimas elementarus – kiek tokių dujų buvo išmesta pernai, kiek šiemet, o skirtumas rodo ar judame į priekį, ar ne. Deja, dažnai būna sudėtinga suskaičiuoti, nes vertinami paprasti dalykai – kiek dujų buvo sudeginta pernai, kiek šiemet, o kiek kainuoja tuos dujinius prietaisus pagaminti, įrengti, koks paliekamas tų pačių gaminių pėdsakas – šitai neskaičiuojama. Ir jeigu paklaustumėte – kiek Lietuva pernai išmetė į atmosferą CO2 dujų, manau išgirstumėte įvairius skaičius. Dažnai aptariami taršiausi šalies ekonomikos sektoriai – šilumos, žemės ūkis,  transporto sektorius, tačiau niekas neskaičiuoja rodiklių ten dirbantiems prietaisams sukurti. Manau, turėtų būti mūsų šalyje sukurta patikima CO2 dujų išmetimo vertinimo sistema“, – teigia LSEA prezidentas.

„Labai egzotiškai atrodo mūsų šalies namų ūkių statistika, kai mes lietuviai per metus sudeginame 50 tūkst.  tonų anglies ir 60 tūkst. tonų durpių – vienas geležinkelio sąstatas - tai 4000 tonų, vadinasi sudeginame po 15 pilnų krovininių geležinkelio sąstatų kasmet. Matome, kad atsinaujinančių energijos šaltinių vystytojams dar tikrai yra kur padirbėti. Naujos technologijos šiandien jau leidžia pagaminti šilumą pigiai ir visiškai neišmetant į orą tų CO2 dujų, galime įrengti 0 emisijos pastatus ir netgi ištisus miestelius. Pakankamai daug šnekama apie saulės ir vėjo energetiką, tačiau į pirmąją vietą, kai kalbama apie šilumą, aš iškelčiau šilumos siurblį – prietaisą, apie kurį užsimenama gana retai. Iš žemės, vandens ir oro energija imantis prietaisas, įdarbintas kartu su saulės ir vėjo jėgainėmis leidžia pasiekti tą „0“ nenaudojant jokios liepsnelės“, – sako V. Mačiulis.

Kiek kainuoja įsirengti saulės elektrinę, kaip turėtų atrodyti, ekologiškas, žaliąją energiją naudojantis miestelis ir kur Lietuvoje baigiamas įrengti „0“ emisijos daugiabutis namas galėsite sužinoti šiandien, 14.00 val. prisijungę prie LVPA paskyros „Youtube“ kanale: 
https://www.youtube.com/watch?v=IVGXH8XiSgU

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.