Versija neįgaliesiems
Standartinė versija
Svetainės medis
Spausdinti
rugsėjo
01
Priemonei „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ rekordiniu greičiu pateiktos 895 paraiškos
Pagal pasibaigusią priemonę „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) per pusantro mėnesio gavo 895 paraiškas, kuriose prašoma investicijų suma daugiau nei septynis kartus viršija kvietimo biudžetą.
Bendras priemonės, kuri skirta originaliems produktų sprendimams − netechnologinėms inovacijoms sukurti ir diegti, biudžetas – 7 mln. Eur, pateiktose paraiškose projektams finansuoti prašoma 49,345 mln. Eur.
Pasak LVPA Investicijų valdymo tarnybos direktorės pavaduotojo Arūno Burinsko, didžiulis priemonės populiarumas įrodo, kad ji buvo laukta ir reikalinga. „Vertinti tokį kiekį paraiškų agentūrai yra iššūkis, tačiau esame pasiruošę ir jam. Sieksime visas gautas paraiškas įvertinti ir su teigiamai įvertintų projektų vykdytojais sutartis pasirašyti kaip tik įmanoma greičiau“, − patikina A. Burinskas.
Anot A. Burinsko, nors finansuojami bus tik konkurso būdu atrinkti projektai, kurių gali būti keli šimtai, netiesioginę naudą gaus daugybė kitų kūrybos ir kultūros sektoriuje dirbančių asmenų, kurių paslaugas pirks projektų vykdytojai.
Priemonės tikslas - paskatinti verslą naudotis kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriuje veikiančių subjektų teikiamomis inovatyviomis paslaugomis, kurti ir diegti originalius dizaino bei rinkodaros sprendimus, pasitelkiant meninę, kultūrinę raišką.
Paraiškų gauta iš visų apskričių, o aktyviausiai finansavimo projektams siekė Vilniaus (462 paraiškos), Kauno (225), Klaipėdos (65), Šiaulių (54) pareiškėjai, mažiausiai paraiškų gauta iš Telšių ir Tauragės apskričių – atitinkamai 7 ir 6 paraiškos.
Kaip pastebi LVPA Verslo tvarumo projektų skyriaus vedėja Giedrė Indriulienė, paraiškų teikimo greitis buvo rekordinis – pirmosios pradėjo plaukti jau po savaitės, ir tai taip pat yra įrodymas, jog priemonė yra įrankis vieniems atsitiesti po pandemijos, kitiems – augti ir plėstis.
„Gauta santykinai daug paraiškų, kuriose prašoma finansuoti paslaugų dizaino sprendimus, kai tuo tarpu ankstesniuose priemonės „Dizainas LT“ kvietimuose vyravo gaminių dizaino sprendimai (pakuotės, baldų, drabužių, techninės ir elektroninės įrangos dizaino sprendimai ir pan.). Tai rodo, kad įmonės vis labiau suvokia paslaugų dizaino svarbą versle, siekia pandeminiu laikotarpiu optimizuoti paslaugų teikimo procesus, teikti vartotojams paslaugas efektyvesniu būdu ir maksimaliai prisitaikyti prie susiklosčiusios padėties“, − komentuoja kvietimo rezultatus G. Indriulienė.
Gana platus bei įvairus veiklų, kuriose numatyta vykdyti projektus, ratas. Jame – viešbučių, variklinių transporto priemonių nuomos ir lizingo, vaisių ir daržovių perdirbimo ir konservavimo, juvelyrikos, tekstilės audimo, statybų plėtros, stiklo ir stiklo gaminių gamybos, reklamos, restoranų, plastikinių gaminių gamybos, piniginio tarpininkavimo, chemikalų, trąšų gamybos, mėsos perdirbimo, medicinos, metalo formavimo įrangos ir staklių gamybos, kompiuterių programavimo ir daug kitų veiklų.
Pagal priemonę „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ mažiausia galima suma projektui finansuoti − 20 000 Eur, didžiausia − 70 000 Eur, pagalbos intensyvumas negali viršyti 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Bendras priemonės, kuri skirta originaliems produktų sprendimams − netechnologinėms inovacijoms sukurti ir diegti, biudžetas – 7 mln. Eur, pateiktose paraiškose projektams finansuoti prašoma 49,345 mln. Eur.
Pasak LVPA Investicijų valdymo tarnybos direktorės pavaduotojo Arūno Burinsko, didžiulis priemonės populiarumas įrodo, kad ji buvo laukta ir reikalinga. „Vertinti tokį kiekį paraiškų agentūrai yra iššūkis, tačiau esame pasiruošę ir jam. Sieksime visas gautas paraiškas įvertinti ir su teigiamai įvertintų projektų vykdytojais sutartis pasirašyti kaip tik įmanoma greičiau“, − patikina A. Burinskas.
Anot A. Burinsko, nors finansuojami bus tik konkurso būdu atrinkti projektai, kurių gali būti keli šimtai, netiesioginę naudą gaus daugybė kitų kūrybos ir kultūros sektoriuje dirbančių asmenų, kurių paslaugas pirks projektų vykdytojai.
Priemonės tikslas - paskatinti verslą naudotis kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriuje veikiančių subjektų teikiamomis inovatyviomis paslaugomis, kurti ir diegti originalius dizaino bei rinkodaros sprendimus, pasitelkiant meninę, kultūrinę raišką.
Paraiškų gauta iš visų apskričių, o aktyviausiai finansavimo projektams siekė Vilniaus (462 paraiškos), Kauno (225), Klaipėdos (65), Šiaulių (54) pareiškėjai, mažiausiai paraiškų gauta iš Telšių ir Tauragės apskričių – atitinkamai 7 ir 6 paraiškos.
Kaip pastebi LVPA Verslo tvarumo projektų skyriaus vedėja Giedrė Indriulienė, paraiškų teikimo greitis buvo rekordinis – pirmosios pradėjo plaukti jau po savaitės, ir tai taip pat yra įrodymas, jog priemonė yra įrankis vieniems atsitiesti po pandemijos, kitiems – augti ir plėstis.
„Gauta santykinai daug paraiškų, kuriose prašoma finansuoti paslaugų dizaino sprendimus, kai tuo tarpu ankstesniuose priemonės „Dizainas LT“ kvietimuose vyravo gaminių dizaino sprendimai (pakuotės, baldų, drabužių, techninės ir elektroninės įrangos dizaino sprendimai ir pan.). Tai rodo, kad įmonės vis labiau suvokia paslaugų dizaino svarbą versle, siekia pandeminiu laikotarpiu optimizuoti paslaugų teikimo procesus, teikti vartotojams paslaugas efektyvesniu būdu ir maksimaliai prisitaikyti prie susiklosčiusios padėties“, − komentuoja kvietimo rezultatus G. Indriulienė.
Gana platus bei įvairus veiklų, kuriose numatyta vykdyti projektus, ratas. Jame – viešbučių, variklinių transporto priemonių nuomos ir lizingo, vaisių ir daržovių perdirbimo ir konservavimo, juvelyrikos, tekstilės audimo, statybų plėtros, stiklo ir stiklo gaminių gamybos, reklamos, restoranų, plastikinių gaminių gamybos, piniginio tarpininkavimo, chemikalų, trąšų gamybos, mėsos perdirbimo, medicinos, metalo formavimo įrangos ir staklių gamybos, kompiuterių programavimo ir daug kitų veiklų.
Pagal priemonę „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ mažiausia galima suma projektui finansuoti − 20 000 Eur, didžiausia − 70 000 Eur, pagalbos intensyvumas negali viršyti 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
