Versija neįgaliesiems
Standartinė versija
Svetainės medis
Spausdinti
lapkričio
22
Projektų valdymas tampa viešojo sektoriaus organizacijų strategine kompetencija
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija kartu su Lietuvos verslo paramos agentūra pakvietė projektų valdymo specialistus į Projektų valdymo forumą 2019 „Atvira Vyriausybė ir projektų valdymas: tvarios plėtros link“, skirtą pasidalinti gerąja projektų valdymo patirtimi viešajame sektoriuje. Renginyje buvo aptartas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sėkmingai įvykdyto projekto, kurio tikslas buvo pasiekti ne žemesnę kaip 15-ą poziciją „Doing Business 2020“ reitinge, istorija.
Projektų valdymas tampa vis svarbesne Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų strategijos įgyvendinimo kompetencija. Vyriausybės įgyvendina politiką įgyvendindamos projektus ir taip šalys ir visuomenės vystosi įgyvendindamos pokyčius. Pasaulyje, kuris tampa vis labiau skaitmenizuotas, projektų valdymas yra labiausiai į žmogaus poreikius orientuotas darbo būdas ir vis rečiau tik techninė IT funkcija. Projektai viešajame sektoriuje gali būti reguliaciniai (pavyzdžiui, naujų teisės aktų rengimo/keitimo, naujų išmokų formų sukūrimo, lengvatų tam tikrai paslaugos gavėjų grupei įvedimo, viešosios politikos sričių reformų parengimo ir įgyvendinimo), investiciniai (pavyzdžiui, naujų produktų, tyrimų ir inovacijų kūrimo, paslaugų plėtros, technologijų diegimo, žiedinės ekonomikos, verslumo skatinimo, kompetencijų tobulinimo, viešųjų gėrybių ir ekonominės infrastruktūros, tarptautinių įsipareigojimų, strateginių investicijų pritraukimo), komunikaciniai ir pan.
Aukštos projektų valdymo kompetencijos yra neatskiriamos nuo sėkmingo projektų įgyvendinimo, todėl tai tapo vienu svarbiausių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos prioritetų, o apie projektų įtaką ekonomikai, produktyvumui skatinti vis labiau kalba Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra.
LRVK prioritetai viešojo sektoriaus projektų valdymo kompetencijoms
Vienas didžiausių pastarųjų trejų metų užmojų projektų valdyme ̶ vieninga Vyriausybės planavimo ir projektų valdymo sistema. „Mes siekiame įdiegti projektinį valdymą visose 14 ministerijų, dabar dirbama su 10, kad tai apimtų visas valdymo sritis: būtų vienas planavimo ir valdymo modelis, kuris išplistų į pavaldžias įstaigas ir organizacijas. Tai turi tapti prioritetu. Projektiniam valdymui ir tęstinumui užtikrinti svarbu kurti komandas ir kaupti kompetencijas, kad tai išliktų ne vienai Vyriausybei, o taptų tradicija ir tvariu pagrindu“, sako Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
Ministro Pirmininko patarėjas ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais Lukas Savickas teigia, kad pradėjusi veikti dabartinė Vyriausybė veiksmų plane numatė 2017 -2020 m. laikotarpiui net 795 projektus. Dėl didelės veiksmų plano apimties atsirado poreikis sukurti sistemą, padedančią suvaldyti numatytas veiklas: stebėti ir kontroliuoti projekto vykdymo eigą ir pasiekti užsibrėžtus tikslus.
„Norime plėstis toliau į ministerijas, kad tai būtų ne tik Vyriausybės kanceliarijos projektinio valdymo metodas, o taptų viešojo sektoriaus standartas, bendra projektinio valdymo sistema. Kai pradėsime kalbėti viena kalba, galvoti vienodai, sparčiai eisime pirmyn“, – aiškina L. Savickas.
„Doing Business 2020“ projekto sėkmės istorija
Viena iš dešimties ministerijų, veiklą organizuojančių projektų pagrindu – Ekonomikos ir inovacijų ministerija – šiandien gali pasidžiaugti sėkmingu vieno ambicingiausių projektų rezultatų. Šiais metais Lietuva reitinge „Doing Business 2020“ užkopė į rekordinę 11 vietą. Septynioliktąjį kartą skelbiamoje Pasaulio banko studijoje buvo išnagrinėta 190-ies šalių įstatyminė bazė ir realūs pokyčiai, lemiantys verslo galimybes konkrečioje šalyje. Lietuva ne tik tapo aukščiausioje sąrašo pozicijoje atsidūrusia Baltijos šalimi (Estija ir Latvija reitinge užėmė atitinkamai 18 ir 19 vietas), bet ir aplenkė didžiausią Europos ekonomiką – Vokietiją (22 vieta).
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai buvo iškeltas tikslas iki 2020 metų pasiekti 15-ą „Doing Business“ reitingo vietą. Kadangi į šį tikslą buvo pažiūrėta kaip į verslo aplinkos konkurencingumo didinimo projektą, efektyvus projekto valdymas padėjo pasiekti tikslą jau 2019-aisias, o 2020 metų reitinge iškopti į istoriškai didžiausias aukštumas.
Lukas Savickas, projekto idėjos iniciatorius, teigia, jog „Doing Business“ projektas padėjo Lietuvai tapti labiau matoma užsienio investuotojų. „Projekto tikslas buvo sukurti konkurencingą verslo aplinką, kurioje tarptautinės korporacijos imtųsi investuoti ir kurti naujas darbo vietas, atnešdamos moderniausias technologijas, verslo vykdymo metodus, naujas galimybes vietos verslui ir šansą specialistams siekti tarptautinės karjeros neišvykstant iš Lietuvos,“ pabrėžia Ministro Pirmininko patarėjas.
Įgyvendinant projektą per pastaruosius metus Lietuvoje sumažinti prisijungimo prie elektros tinklų kaštai – taip ženkliai pagerintas elektros energijos prieinamumas, itin aktualus gamybos sektoriui. Taip pat aiškiau apibrėžus nuosavybes teises ir kontrolės struktūras sustiprinta smulkiųjų investuotojų apsauga.
Pasak Mariaus Skuodžio, Ekonomikos ir inovacijų viceministro, būtent projektinis valdymas padėjo pasiekti numatytus rezultatus ir net viršyti lūkesčius. „Buvo labai aiškus darbų sąrašas, ką turime padaryti, kad Lietuvos vieta reitinge pakiltų. Taip pat konkrečių žmonių asmeninė atsakomybė ir nuolatinis politinis dėmesys per projektinį valdymą ir Strateginių projektų priežiūros komisiją, kurioje sprendėme klausimus nuolatiniuose aukštesnio lygio susitikimuose. Be abejo, vienas svarbiausių dalykų buvo projekto komanda. Ir štai rezultatas, kad pasiekėme 11 vietą, o kitąmet turėtume dar kilti.“
Projektais vykdomų permainų tikslas – tvarių rezultatų užtikrinimas dabarties ir ateities kartoms
Dėl komandos svarbos, projektų savininkų įsitraukimo planuojant ir įgyvendinant projektus Ekonomikos ir inovacijų viceministrui M. Skuodžiui antrina ir Lietuvos verslo paramos agentūros, per metus administruojančios per 1300 ES investicijų verslo projektų, direktorius Aurimas Pautienius-Želvys: „Labai svarbu suprasti, nuo ko priklauso projektų sėkmė. Administruojant didžiulį kiekį projektų, mums vis svarbesnis požiūris profesionalų projektų valdymą, orientacija į tvarų rezultatą, naudų realizavimą.“
Asociacijos „PMI Lithuania Chapter“ prezidentas Rokas Samuolis patvirtina šią įžvalgą, teigdamas, jog projekto sėkmę lemia trys aspektai: ar į projektą įsitraukusios visos suinteresuotos šalys, kaip projektas ir jo tikslai dera su organizacijos strategija ir ar vykdoma efektyvi projekto apimties kontrolė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgyvendinto projekto priežiūrą vykdė Vyriausybės kanceliarijos Projektų valdymo grupė. Jos vadovė Rozalija Gerenauskienė teigia, kad projekto stebėsenos ir kontrolės mechanizmas taip pat prisidėjo prie iššūkių valdymo. „Kontrolė padeda identifikuoti ir išspręsti projekto metu kylančius klausimus,“ sako R. Geranauskienė.
Lietuvos verslo paramos agentūros direktorius A. Pautienius-Želvys atkreipė dėmesį, kad viešojo sektoriaus bendruomenėje itin svarbu projektų vadovų kompetencijų tobulinimas, profesinė tinklaveika, organizacijų savininkų įsitraukimas ir sėkmės istorijų patirties sklaida, komunikacija. „Doing Business“ projektas yra tik viena sėkmės istorija, kurių yra ir gali būti dar daugiau. Kuo daugiau kalbėsime, mokysimės iš patirties, tuo daugiau pokyčių šalininkų vardan tvarios ateities gali atsirasti, kaip ir strateginių investuotojų Lietuvoje.“ O tai, anot Vilniaus universiteto partnerystės docentės Eglės Daunienės, nagrinėjančios permainų procesus viešajame sektoriuje, sumažintų pasipriešinimą permainoms ir padarytų pokyčius lengvesniais.
Projektų valdymo forumo pranešėjai buvo linkę pabrėžti įvairiapuses projektų valdymo naudas, tačiau visi vieningai teigė, kad projektinis valdymas – kelias, kuriuo turime eiti siekdami efektyvesnio viešojo sektoriaus veikimo. Sėkmingi projektai yra vyriausybių, verslo, viešojo sektoriaus ir profesinio pasaulio kalbų kalba, pradedant vadovu ir baigiant projektų komandos nariu, valdančiu savo karjerą ir plėtojančiu tarpusavio santykius. Permainas, jų greitį ir kokybę viešajame sektoriuje ir vis daugiau gyvenimo aspektų lemia sėkmingi projektai, todėl yra svarbu vis geriau įgyvendinti viešojo sektoriaus projektus, sumažinti nesėkmių procentą, sukurti daugiau vertės asmenims ir organizacijoms ir užtikrinti tvaresnę ateitį visuomenei.
Projektų valdymas tampa vis svarbesne Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų strategijos įgyvendinimo kompetencija. Vyriausybės įgyvendina politiką įgyvendindamos projektus ir taip šalys ir visuomenės vystosi įgyvendindamos pokyčius. Pasaulyje, kuris tampa vis labiau skaitmenizuotas, projektų valdymas yra labiausiai į žmogaus poreikius orientuotas darbo būdas ir vis rečiau tik techninė IT funkcija. Projektai viešajame sektoriuje gali būti reguliaciniai (pavyzdžiui, naujų teisės aktų rengimo/keitimo, naujų išmokų formų sukūrimo, lengvatų tam tikrai paslaugos gavėjų grupei įvedimo, viešosios politikos sričių reformų parengimo ir įgyvendinimo), investiciniai (pavyzdžiui, naujų produktų, tyrimų ir inovacijų kūrimo, paslaugų plėtros, technologijų diegimo, žiedinės ekonomikos, verslumo skatinimo, kompetencijų tobulinimo, viešųjų gėrybių ir ekonominės infrastruktūros, tarptautinių įsipareigojimų, strateginių investicijų pritraukimo), komunikaciniai ir pan.
Aukštos projektų valdymo kompetencijos yra neatskiriamos nuo sėkmingo projektų įgyvendinimo, todėl tai tapo vienu svarbiausių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos prioritetų, o apie projektų įtaką ekonomikai, produktyvumui skatinti vis labiau kalba Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra.
LRVK prioritetai viešojo sektoriaus projektų valdymo kompetencijoms
Vienas didžiausių pastarųjų trejų metų užmojų projektų valdyme ̶ vieninga Vyriausybės planavimo ir projektų valdymo sistema. „Mes siekiame įdiegti projektinį valdymą visose 14 ministerijų, dabar dirbama su 10, kad tai apimtų visas valdymo sritis: būtų vienas planavimo ir valdymo modelis, kuris išplistų į pavaldžias įstaigas ir organizacijas. Tai turi tapti prioritetu. Projektiniam valdymui ir tęstinumui užtikrinti svarbu kurti komandas ir kaupti kompetencijas, kad tai išliktų ne vienai Vyriausybei, o taptų tradicija ir tvariu pagrindu“, sako Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
Ministro Pirmininko patarėjas ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais Lukas Savickas teigia, kad pradėjusi veikti dabartinė Vyriausybė veiksmų plane numatė 2017 -2020 m. laikotarpiui net 795 projektus. Dėl didelės veiksmų plano apimties atsirado poreikis sukurti sistemą, padedančią suvaldyti numatytas veiklas: stebėti ir kontroliuoti projekto vykdymo eigą ir pasiekti užsibrėžtus tikslus.
„Norime plėstis toliau į ministerijas, kad tai būtų ne tik Vyriausybės kanceliarijos projektinio valdymo metodas, o taptų viešojo sektoriaus standartas, bendra projektinio valdymo sistema. Kai pradėsime kalbėti viena kalba, galvoti vienodai, sparčiai eisime pirmyn“, – aiškina L. Savickas.
„Doing Business 2020“ projekto sėkmės istorija
Viena iš dešimties ministerijų, veiklą organizuojančių projektų pagrindu – Ekonomikos ir inovacijų ministerija – šiandien gali pasidžiaugti sėkmingu vieno ambicingiausių projektų rezultatų. Šiais metais Lietuva reitinge „Doing Business 2020“ užkopė į rekordinę 11 vietą. Septynioliktąjį kartą skelbiamoje Pasaulio banko studijoje buvo išnagrinėta 190-ies šalių įstatyminė bazė ir realūs pokyčiai, lemiantys verslo galimybes konkrečioje šalyje. Lietuva ne tik tapo aukščiausioje sąrašo pozicijoje atsidūrusia Baltijos šalimi (Estija ir Latvija reitinge užėmė atitinkamai 18 ir 19 vietas), bet ir aplenkė didžiausią Europos ekonomiką – Vokietiją (22 vieta).
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai buvo iškeltas tikslas iki 2020 metų pasiekti 15-ą „Doing Business“ reitingo vietą. Kadangi į šį tikslą buvo pažiūrėta kaip į verslo aplinkos konkurencingumo didinimo projektą, efektyvus projekto valdymas padėjo pasiekti tikslą jau 2019-aisias, o 2020 metų reitinge iškopti į istoriškai didžiausias aukštumas.
Lukas Savickas, projekto idėjos iniciatorius, teigia, jog „Doing Business“ projektas padėjo Lietuvai tapti labiau matoma užsienio investuotojų. „Projekto tikslas buvo sukurti konkurencingą verslo aplinką, kurioje tarptautinės korporacijos imtųsi investuoti ir kurti naujas darbo vietas, atnešdamos moderniausias technologijas, verslo vykdymo metodus, naujas galimybes vietos verslui ir šansą specialistams siekti tarptautinės karjeros neišvykstant iš Lietuvos,“ pabrėžia Ministro Pirmininko patarėjas.
Įgyvendinant projektą per pastaruosius metus Lietuvoje sumažinti prisijungimo prie elektros tinklų kaštai – taip ženkliai pagerintas elektros energijos prieinamumas, itin aktualus gamybos sektoriui. Taip pat aiškiau apibrėžus nuosavybes teises ir kontrolės struktūras sustiprinta smulkiųjų investuotojų apsauga.
Pasak Mariaus Skuodžio, Ekonomikos ir inovacijų viceministro, būtent projektinis valdymas padėjo pasiekti numatytus rezultatus ir net viršyti lūkesčius. „Buvo labai aiškus darbų sąrašas, ką turime padaryti, kad Lietuvos vieta reitinge pakiltų. Taip pat konkrečių žmonių asmeninė atsakomybė ir nuolatinis politinis dėmesys per projektinį valdymą ir Strateginių projektų priežiūros komisiją, kurioje sprendėme klausimus nuolatiniuose aukštesnio lygio susitikimuose. Be abejo, vienas svarbiausių dalykų buvo projekto komanda. Ir štai rezultatas, kad pasiekėme 11 vietą, o kitąmet turėtume dar kilti.“
Projektais vykdomų permainų tikslas – tvarių rezultatų užtikrinimas dabarties ir ateities kartoms
Dėl komandos svarbos, projektų savininkų įsitraukimo planuojant ir įgyvendinant projektus Ekonomikos ir inovacijų viceministrui M. Skuodžiui antrina ir Lietuvos verslo paramos agentūros, per metus administruojančios per 1300 ES investicijų verslo projektų, direktorius Aurimas Pautienius-Želvys: „Labai svarbu suprasti, nuo ko priklauso projektų sėkmė. Administruojant didžiulį kiekį projektų, mums vis svarbesnis požiūris profesionalų projektų valdymą, orientacija į tvarų rezultatą, naudų realizavimą.“
Asociacijos „PMI Lithuania Chapter“ prezidentas Rokas Samuolis patvirtina šią įžvalgą, teigdamas, jog projekto sėkmę lemia trys aspektai: ar į projektą įsitraukusios visos suinteresuotos šalys, kaip projektas ir jo tikslai dera su organizacijos strategija ir ar vykdoma efektyvi projekto apimties kontrolė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgyvendinto projekto priežiūrą vykdė Vyriausybės kanceliarijos Projektų valdymo grupė. Jos vadovė Rozalija Gerenauskienė teigia, kad projekto stebėsenos ir kontrolės mechanizmas taip pat prisidėjo prie iššūkių valdymo. „Kontrolė padeda identifikuoti ir išspręsti projekto metu kylančius klausimus,“ sako R. Geranauskienė.
Lietuvos verslo paramos agentūros direktorius A. Pautienius-Želvys atkreipė dėmesį, kad viešojo sektoriaus bendruomenėje itin svarbu projektų vadovų kompetencijų tobulinimas, profesinė tinklaveika, organizacijų savininkų įsitraukimas ir sėkmės istorijų patirties sklaida, komunikacija. „Doing Business“ projektas yra tik viena sėkmės istorija, kurių yra ir gali būti dar daugiau. Kuo daugiau kalbėsime, mokysimės iš patirties, tuo daugiau pokyčių šalininkų vardan tvarios ateities gali atsirasti, kaip ir strateginių investuotojų Lietuvoje.“ O tai, anot Vilniaus universiteto partnerystės docentės Eglės Daunienės, nagrinėjančios permainų procesus viešajame sektoriuje, sumažintų pasipriešinimą permainoms ir padarytų pokyčius lengvesniais.
Projektų valdymo forumo pranešėjai buvo linkę pabrėžti įvairiapuses projektų valdymo naudas, tačiau visi vieningai teigė, kad projektinis valdymas – kelias, kuriuo turime eiti siekdami efektyvesnio viešojo sektoriaus veikimo. Sėkmingi projektai yra vyriausybių, verslo, viešojo sektoriaus ir profesinio pasaulio kalbų kalba, pradedant vadovu ir baigiant projektų komandos nariu, valdančiu savo karjerą ir plėtojančiu tarpusavio santykius. Permainas, jų greitį ir kokybę viešajame sektoriuje ir vis daugiau gyvenimo aspektų lemia sėkmingi projektai, todėl yra svarbu vis geriau įgyvendinti viešojo sektoriaus projektus, sumažinti nesėkmių procentą, sukurti daugiau vertės asmenims ir organizacijoms ir užtikrinti tvaresnę ateitį visuomenei.
