Versija neįgaliesiems
Standartinė versija
Svetainės medis
Spausdinti
lapkričio
29
Tvarūs projektai pasaulyje ir Lietuvoje
Lietuvos verslo paramos agentūra drauge su Ekologinio dizaino asociacija gruodžio 5 d. kviečia į unikalią, pirmą kartą vyksiančią architektūros, urbanistikos, statybos ir dizaino konferenciją „Tvari gyvenvietė sveikam gyvenimui“. Daugiau informacijos apie renginį čia.
Kas yra ekologinis tvarumas? Ar tai reiškinys, padedantis užtikrinti, kad žmonės atsakingai ir aktyviai valdytų ir naudotų biologines sistemas, kad jos ir ateityje išlaikytų įvairovę ir produktyvumą, ar tvarus planavimas ir projektavimas, kuris atlieptų žmonių poreikius ir neužkirstų galimybės ateinančioms kartoms tenkinti savųjų?
Dėl pastebimai besikeičiančio klimato, aiškiai matomų neigiamų padarinių, kuriuos sukūrė žmogus, įvairios organizacijos skirtingais metodais siekia stabdyti aplinkos niokojimą ir ją atkurti.
Europa yra numačiusi iki 2050 iškastinio kuro naudojimą bendrai sumažinti iki 70 procentų, o Lietuva netgi 100 procentų (išskyrus transporto sektorių). Užsibrėžti tikslai – sveikintini, tačiau svarbu apsibrėžti ir kokiais būdais galima siekti jų įgyvendinimo.
Oficialiuose ES dokumentuose nurodoma, kad šiuo metu pastatuose suvartojama beveik pusė visos pagaminamos energijos, tad siūloma, kad kiekviena valstybė šį vidurkį galėtų stipriai sumažinti.
Nulinės energijos koncepcijos esmė tokia, kad pastatas naudoja gerokai daugiau energijos nei pasyvus, tačiau reikalingą energija pastatas pasigamina pats, naudodamas atsinaujinančius energijos išteklius (AEI).
Neseniai vykusiame butų, namų kvartalų, rajonų šildymo iš AEI aprūpinimo sprendinių iki 2030 ir 2050 m. gairių pristatyme Suomijoje buvo apžvelgti pažangiausi prototipai, bei įgyvendinti projektai iš įvairių šalių. Pristatyti projektai pasižymėjo tuo, kad apjungė įvairius AEI šaltinius, neišryškinant vieno, bet naudojant juos kompleksiškai ir bendruomeniškai. Naudojama tiek saulės teikiama šilumos, elektros energija, tiek žemės, oro ir vandens šilumos siurbliai, bei įvairūs elektros ir šilumos energijos saugyklų modeliai. Šiaurės šalių vadovų diskusijose buvo iškelta idėja visiškai atsisakyti iškastinio kuro gaminant šilumos energiją tokiuose miestuose kaip Helsinkis bei Talinas.
Verta apžvelgti kelis užsienio šalyse įgyvendintus projektus (kai kurie įgyvendinami nuo 2012 m.), kurių atveju naudojama tik iš AEI gaunama energija - tai apima ne tik energijos tvarumą, bet ir dizainą, bei žaliavų panaudojimą statybose.
Geroji praktika užsienio valstybėse
Vienas dažniausiai demonstruojamų ekologijos ir tvarumo pavyzdžių - Suomijoje įgyvendintas „Eco-vikkii“ projektas (pav. Nr.1).
„Eco-vikkii“ projekte energija taupoma ir saugoma pasyviomis priemonėmis: namų orientacija, fasado angomis, įstiklintomis balkonų zonomis, kurios šaltuoju metų laiku naudoja saulės teikiamą šilumą ir šviesą. Kai kuriuose pastatuose įrengtos saulės baterijos(daugiau informacijos www.scandinavian-architects.com).
Paveikslas Nr. 1. „Eco-vikkii“ projektas.
Šiaurės jūros Borkumo saloje įgyvendinta tvaraus energijos tiekimo sistema padedanti derinti pažangaus elektros energijos kaupimo ir veiksmingo skirstymo technologijas. Vėjo ir saulės energija patenka į salos energijos skirstymo tinklą, kuris yra aprūpintas įvairiomis kaupimo technologijomis. Tai unikalus projektas kaip iš AEI energija ne tik pagaminama, bet ir saugoma įvairiuose įrenginiuose (pav. Nr.2).
Paveikslas Nr.2. Energijos gamybos ir saugojimo schema Borkumo saloje.
Dar kol kas neįgyvendintas, tačiau perspektyvus yra vokiečių mokslininko Dr. Thomas Noll projektas. Idėja paremta jūros krantinės uostų sutvirtinimo polinių sienų panaudojimu (pav. Nr.3). Tai didžiulis geoterminis šilumos šaltinis, kurio energijos, pasak autoriaus, užtektų 11 proc. Helsinkio pastatų šildymui aprūpinti, be šaldymo funkcijos vasaros metu.
Paveikslas Nr.3. Principinė schema – energijos gamyba panaudojant jūrų uosto polines sienas.
Pasaulyje yra labai daug sektinų pavyzdžių, ypatingas poslinkis pastebimas Kinijos Liaudies Respublikoje, Ispanijoje, Olandijoje. Kaimyninė Lenkija taip pat vykdo gana didelius projektus ir, kaip ir Lietuva, per investicijas skatina gyventojus įsidiegti saulės elementus elektros energijos gamybai.
Lietuvos praktika
Lietuvoje taip pat yra idėjų ir projektų, integruojančių žaliosios energetikos panaudojimą. Kai kuriems jų suteikiamas dalinis finansavimas. Gauti ES investicijas saulės baterijų įrengimui Lietuvoje šiuo metu gali fiziniai asmenys. O Europos šalyse kalbama ir apie kitokią perspektyvą – galimybę įrengti saulės elektrines bendruomenėms ar bendrijoms. ES investicijos AEI diegimui bendruomenėse jungtų jas, darytų tvaresnes ir leistų ne tik individams, bet ir visuomenei atrasti pusiausvyrą su gamta, jos išsaugojimu. O kad ne tik energijos tiekimo ar sulaikymo bet ir pačio statinio, kvartalo ar rajono išplanavimas ir dizainas būtų „žalias“ ir artimas gamtai, reikalingas architektų-dizainerių indėlis.
Vienas įdomiausių Lietuvoje išvystytų projektų – Kauno laisvosios ekonominės zonos projektas, tinkamas ne tik vandenilio gamybai bei elektros saugojimui, bet ir gyvenamųjų namų aprūpinimui elektros energija (pav.Nr.4).
Paveikslas Nr. 4. Schema-projektas - saulės modulių gaminamos elektros energijos panaudojimas ir jos saugojimas.
Kita įdomi praktika, šiuo metu taikoma Lietuvoje – saulės baterijų integravimas į pastatų stogus. Šiuo metu tokia technologija pritaikyta kompanijų „Solar Edge“ ir „Via Solis“ statiniuose (pav. Nr. 5).
Paveikslas Nr. 5. Kompanijų Solar Edge ir Via Solis pastatai su integruotomis saulės baterijomis.
Galiausiai, verta atkreipti dėmesį į unikalų danų projektą - atliekų deginimo katilinę, dar vadinamą „CopenHill“ (pav. Nr.6). „CopenHill“ atliekų deginimo įrenginiuose integruotos naujausios atliekų tvarkymo ir energijos gamybos technologijos. Šis objektas tapo ekstremalių sporto šakų aikštele nuo kartingo lenktynių, slidinėjimo, žygių pėsčiomis iki alpinizmo ir kt. Tai yra sektinas pavyzdys, nes objektas įsiintegruoja į aplinka ir kurią naudingą žalią energiją, panaudojant atliekas.
Paveikslas Nr. 6. „CopenHill“ projektas.
Renkantis energijos rūšį, būtina galvoti ne tik apie skaitines reikšmes, bet ir žvelgti į ateitį, nes šią pasitiks ateities kartos. Lietuvos verslo paramos agentūra drauge su Ekologinio dizaino asociacija kviečia žmogaus ir aplinkos santykį aptarti konferencijoje „Tvari gyvenvietė sveikam gyvenimui“.
Kas yra ekologinis tvarumas? Ar tai reiškinys, padedantis užtikrinti, kad žmonės atsakingai ir aktyviai valdytų ir naudotų biologines sistemas, kad jos ir ateityje išlaikytų įvairovę ir produktyvumą, ar tvarus planavimas ir projektavimas, kuris atlieptų žmonių poreikius ir neužkirstų galimybės ateinančioms kartoms tenkinti savųjų?
Dėl pastebimai besikeičiančio klimato, aiškiai matomų neigiamų padarinių, kuriuos sukūrė žmogus, įvairios organizacijos skirtingais metodais siekia stabdyti aplinkos niokojimą ir ją atkurti.
Europa yra numačiusi iki 2050 iškastinio kuro naudojimą bendrai sumažinti iki 70 procentų, o Lietuva netgi 100 procentų (išskyrus transporto sektorių). Užsibrėžti tikslai – sveikintini, tačiau svarbu apsibrėžti ir kokiais būdais galima siekti jų įgyvendinimo.
Oficialiuose ES dokumentuose nurodoma, kad šiuo metu pastatuose suvartojama beveik pusė visos pagaminamos energijos, tad siūloma, kad kiekviena valstybė šį vidurkį galėtų stipriai sumažinti.
Nulinės energijos koncepcijos esmė tokia, kad pastatas naudoja gerokai daugiau energijos nei pasyvus, tačiau reikalingą energija pastatas pasigamina pats, naudodamas atsinaujinančius energijos išteklius (AEI).
Neseniai vykusiame butų, namų kvartalų, rajonų šildymo iš AEI aprūpinimo sprendinių iki 2030 ir 2050 m. gairių pristatyme Suomijoje buvo apžvelgti pažangiausi prototipai, bei įgyvendinti projektai iš įvairių šalių. Pristatyti projektai pasižymėjo tuo, kad apjungė įvairius AEI šaltinius, neišryškinant vieno, bet naudojant juos kompleksiškai ir bendruomeniškai. Naudojama tiek saulės teikiama šilumos, elektros energija, tiek žemės, oro ir vandens šilumos siurbliai, bei įvairūs elektros ir šilumos energijos saugyklų modeliai. Šiaurės šalių vadovų diskusijose buvo iškelta idėja visiškai atsisakyti iškastinio kuro gaminant šilumos energiją tokiuose miestuose kaip Helsinkis bei Talinas.
Verta apžvelgti kelis užsienio šalyse įgyvendintus projektus (kai kurie įgyvendinami nuo 2012 m.), kurių atveju naudojama tik iš AEI gaunama energija - tai apima ne tik energijos tvarumą, bet ir dizainą, bei žaliavų panaudojimą statybose.
Geroji praktika užsienio valstybėse
Vienas dažniausiai demonstruojamų ekologijos ir tvarumo pavyzdžių - Suomijoje įgyvendintas „Eco-vikkii“ projektas (pav. Nr.1).
„Eco-vikkii“ projekte energija taupoma ir saugoma pasyviomis priemonėmis: namų orientacija, fasado angomis, įstiklintomis balkonų zonomis, kurios šaltuoju metų laiku naudoja saulės teikiamą šilumą ir šviesą. Kai kuriuose pastatuose įrengtos saulės baterijos(daugiau informacijos www.scandinavian-architects.com).
Paveikslas Nr. 1. „Eco-vikkii“ projektas.
Šiaurės jūros Borkumo saloje įgyvendinta tvaraus energijos tiekimo sistema padedanti derinti pažangaus elektros energijos kaupimo ir veiksmingo skirstymo technologijas. Vėjo ir saulės energija patenka į salos energijos skirstymo tinklą, kuris yra aprūpintas įvairiomis kaupimo technologijomis. Tai unikalus projektas kaip iš AEI energija ne tik pagaminama, bet ir saugoma įvairiuose įrenginiuose (pav. Nr.2).
Paveikslas Nr.2. Energijos gamybos ir saugojimo schema Borkumo saloje.
Dar kol kas neįgyvendintas, tačiau perspektyvus yra vokiečių mokslininko Dr. Thomas Noll projektas. Idėja paremta jūros krantinės uostų sutvirtinimo polinių sienų panaudojimu (pav. Nr.3). Tai didžiulis geoterminis šilumos šaltinis, kurio energijos, pasak autoriaus, užtektų 11 proc. Helsinkio pastatų šildymui aprūpinti, be šaldymo funkcijos vasaros metu.
Paveikslas Nr.3. Principinė schema – energijos gamyba panaudojant jūrų uosto polines sienas.
Pasaulyje yra labai daug sektinų pavyzdžių, ypatingas poslinkis pastebimas Kinijos Liaudies Respublikoje, Ispanijoje, Olandijoje. Kaimyninė Lenkija taip pat vykdo gana didelius projektus ir, kaip ir Lietuva, per investicijas skatina gyventojus įsidiegti saulės elementus elektros energijos gamybai.
Lietuvos praktika
Lietuvoje taip pat yra idėjų ir projektų, integruojančių žaliosios energetikos panaudojimą. Kai kuriems jų suteikiamas dalinis finansavimas. Gauti ES investicijas saulės baterijų įrengimui Lietuvoje šiuo metu gali fiziniai asmenys. O Europos šalyse kalbama ir apie kitokią perspektyvą – galimybę įrengti saulės elektrines bendruomenėms ar bendrijoms. ES investicijos AEI diegimui bendruomenėse jungtų jas, darytų tvaresnes ir leistų ne tik individams, bet ir visuomenei atrasti pusiausvyrą su gamta, jos išsaugojimu. O kad ne tik energijos tiekimo ar sulaikymo bet ir pačio statinio, kvartalo ar rajono išplanavimas ir dizainas būtų „žalias“ ir artimas gamtai, reikalingas architektų-dizainerių indėlis.
Vienas įdomiausių Lietuvoje išvystytų projektų – Kauno laisvosios ekonominės zonos projektas, tinkamas ne tik vandenilio gamybai bei elektros saugojimui, bet ir gyvenamųjų namų aprūpinimui elektros energija (pav.Nr.4).
Paveikslas Nr. 4. Schema-projektas - saulės modulių gaminamos elektros energijos panaudojimas ir jos saugojimas.
Kita įdomi praktika, šiuo metu taikoma Lietuvoje – saulės baterijų integravimas į pastatų stogus. Šiuo metu tokia technologija pritaikyta kompanijų „Solar Edge“ ir „Via Solis“ statiniuose (pav. Nr. 5).
Paveikslas Nr. 5. Kompanijų Solar Edge ir Via Solis pastatai su integruotomis saulės baterijomis.
Galiausiai, verta atkreipti dėmesį į unikalų danų projektą - atliekų deginimo katilinę, dar vadinamą „CopenHill“ (pav. Nr.6). „CopenHill“ atliekų deginimo įrenginiuose integruotos naujausios atliekų tvarkymo ir energijos gamybos technologijos. Šis objektas tapo ekstremalių sporto šakų aikštele nuo kartingo lenktynių, slidinėjimo, žygių pėsčiomis iki alpinizmo ir kt. Tai yra sektinas pavyzdys, nes objektas įsiintegruoja į aplinka ir kurią naudingą žalią energiją, panaudojant atliekas.
Paveikslas Nr. 6. „CopenHill“ projektas.
Renkantis energijos rūšį, būtina galvoti ne tik apie skaitines reikšmes, bet ir žvelgti į ateitį, nes šią pasitiks ateities kartos. Lietuvos verslo paramos agentūra drauge su Ekologinio dizaino asociacija kviečia žmogaus ir aplinkos santykį aptarti konferencijoje „Tvari gyvenvietė sveikam gyvenimui“.
