gruodžio
17

Kelią nuo idėjos iki produkto kviečia sutrumpinti Lietuvos verslo paramos agentūra



Nuo idėjos iki veikiančio ir plačiai parduodamo produkto driekiasi ilgas ir sudėtingas kelias. Elektros virsmui iš grynai teorinės idėjos į mūsų kasdieną prireikė net 140 metų, modernaus kompiuterio principai britų mokslininko Alano Tiuringo buvo suformuluoti dar 1936 m., o į mūsų buitį šis prietaisas įsiveržė tik prieš gerą dvidešimtmetį, netgi šratinukui iš išradėjo galvos patekti ant mūsų rašomojo stalo prireikė ne vieno dešimtmečio.

Tiesa, kaip rodo išradimų istorija, laikas, per kurį idėja virsta gaminiu, vis trumpėja, tačiau pačios idėjos tampa vis sudėtingesnės, reikalaujančios kompleksinių sprendimų, tad vis rečiau pasitaiko talentingų vienišių, tokių kaip Leonardas da Vinčis, Nikola Tesla ar Thomas Edisonas,  sukuriančių ką nors ypatingo. Daugėja mokslininkų kolektyvų, o ypatingai -  simbiozės tarp verslo ir mokslo pavyzdžių. Ir Nobelio premijos dabar dažniau suteikiamos mokslininkų grupėms ar tyrėjams, dirbantiems verslo struktūrose. Štai 2019 m. Nobelio premiją chemijos srityje pasidalino trys mokslininkai iš Teksaso (JAV), Binghamtono (JAV) ir Meiho (Japonija) universitetų, o jų sukurtą ličio-jonų akumuliatorių komerciniu produktu 1991 m. pavertė kompanija „Sony“. 

Lietuvos pasiekimai

Naujienų agentūros „Bloomberg“ apskaičiuojamame inovacijų indekse Lietuva šiuo metu užima aukščiausią vietą iš visų Baltijos šalių. Lietuvos apdirbamosios pramonės sektoriaus, kuriame taikoma daugiausia inovacijų, dalis BVP struktūroje yra didesnė nei Latvijos ar Estijos. Pastebima, kad drąsiausiai inovacijas savo versle pradeda taikyti nauji rinkos dalyviai – rinkdamiesi naujas verslo kryptis, jie priverčia pasitempti ir rinkos senbuvius. Dažniausiai inovacijas diegia informacinių technologijų, transporto, turizmo paslaugų, medicinos ir gamybos sektoriaus įmonės. Tačiau Lietuvoje su inovacijomis turime ir nemažai problemų.  Visų pirma, trūksta gerų idėjų. Verta prisiminti, kad  kaip teigia „Harward Business School“ profesorius Clayton Christensen 95 proc. inovacijų nepavyksta, o „McKinsey Global Innovation Survey“ rodo, kad tik 6 proc. vystytojų būna patenkinti tuo, kaip inovacija veikia.

Anot Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus A. Pautieniaus-Želvio, esminiai geros verslo idėjos elementai – žmonės, žinios ir investicijos. Susiduriame su nemenka problema – ten, kur žinios yra kaupiamos, jos niekaip negali būti sujungtos su verslu. Tai, kas sukuriama universitetuose, lieka jų nuosavybe ir to teisiškai realizuoti negalima. Kitaip tariant, iki šiol neturime sujungimo būdo tarp žinių ir verslo.

Be to, džiaugdamiesi aukšta vieta inovacijų indekse turime prisiminti ir Pasaulio banko duomenis, pagal kuriuos lietuviai į naujas technologijas investuoja dešimt kartų mažiau nei amerikiečiai.

Su investicijomis greičiau

Žinomas startuolių guru, vienas „Nextury Ventures“ vadovų Ilja Laurs yra minėjęs, kad jam sėkmę atnešęs mobilių programėlių dalinimosi portalas „GetJar“ būtų greičiau ir labiau išsivystęs, jei jo kūrėjai būtų turėję daugiau lėšų. „Augome „žingsnis po žingsnio“, - sako Ilja, - gerai, kad spėjome tapti vienais didžiausių iki tuomet, kai rinkoje atsirado daug konkurentų.“ Tačiau dažnu atveju nepakankamas finansavimas lemia, kad idėja taip ir neišrutuliojama iki produkto arba uždusinama sėkmingesnių konkurentų. Anot „Boston Consulting Group“ inovacijų tyrimo, net 42 proc. inovacijų žlunga dėl ilgo vystymo laikotarpio.  Ir tai galioja ne tik pastaruoju metu madingiems startuoliams, bet ir paprastoms naują verslo idėją vystančioms įmonėms. Juk nemažai jų užsidaro dėl to, kad tiesiog pasibaigė pinigai. Ne veltui kas penktas Lietuvos įmonių vadovas nurodo, kad verslo sėkmei didžiausią įtaką daro pakankami finansai. Tokius duomenis „Coface“ forume „Verslo rizika 2018“, pateikė strateginio valdymo ekspertas Benas Adomavičius.

Pasigenda daugiau ambicijų

A. Pautienius-Želvys papildo, kad vis dar pasigendama tvirtų idėjos įgyvendintojų ambicijų. „Šiuolaikinėje rinkoje vis svarbiau sukurti tvarų rezultatą. Ne greitis, o naudų realizavimas yra itin reikšmingas. Norisi matyti vis daugiau ambicingų lyderių, kurie siektų drąsių verslo idėjų, o ne tik finansavimo. Ir nereikia bijoti rizikų, jos eina kartu su galimybėmis. Turime galvoti globaliai ir ambicingai“, – komentavo LVPA direktorius.

Jau nuo 2016 m. Lietuvos verslas ir mokslas turi galimybę pasinaudoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtos (MTEP) investicijų priemone „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“. Iš viso per keturis priemonės „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ kvietimus bei „Intelektas LT2“ kvietimą finansuotos 283 paraiškos,  skirtas 162,4 mln. eurų finansavimas.

Tarp įdomesnių galima paminėti naujos kartos išmaniųjų kompozicinių ultragarsinių šilumos ir vandens skaitiklių kūrimo projektą, kurį vykdo UAB „Axioma Metering“ kartu su Kauno technologijos universitetu ir Lietuvos energetikos institutu. Projektui skirta beveik 3,5 mln. eurų ES parama. Jo rezultatas – aukštos kokybės, pusantro karto ilgiau tarnaujantys bei draugiški aplinkai matavimo prietaisai už žemesnę kainą.  

Per 9 mln. eurų skirta UAB „Biotechpharma“, kuri su Inovatyvios medicinos centru kuria inovatyvias, mikrobine biosinteze pagrįstas technologijas bei vysto mikrobinės biosintezės MTEP infrastruktūrą biopreparatų gamybai. 

Nuo medicinos iki maisto pramonės

Lietuvių idėjų, kurios dabar įgyvendinamos padedant ir ES lėšoms, įvairovė stebina ir džiugina. Tai ir išmaniosios energijos apskaitos sistemos, ir inovatyvios šaldytuvų serijos, ir naujos prostatos vėžio diagnostikos priemonės, ir robotizuotos nuotolinio pacientų stebėjimo, diagnostikos bei  asistavimo sistemos, ir automatinio šnekos atpažinimo, sintezės bei adaptavimo technologijos, automatizuotos blaivumo patikros sistemos transporto sektoriui, naujos kartos automatinių gaisro gesinimo sistemų sukūrimas ir tobulinimas. Dirbama ir ties inovatyvios pievagrybių auginimo robotinės technologijos prototipu, vaizdo apdorojimo sistema bepiločiams orlaiviams ir išmaniajam miestui, vaistais nuo Alzhaimerio ligos. Vystomi naujos kartos funkcionalieji maisto komponentai, kuriama nevaisingumo gydymo panaudojant kamienines ląsteles technologija, ultraspartūs lazeriai terapijai ir diagnostikai ir daug įdomių ir perspektyvių verslo sumanymų.

Nauja priemonė inovacijų vystytojams

Šiemet LVPA pristatė naują ES finansavimo priemonę, skirtą finansuoti vertingas MTEP idėjas – „Eksperimentas“.  Bendra finansavimo suma viršija 72,7 mln. eurų. „Nauja priemonė - tai senųjų priemonių „Intelektas“ tąsa įmonėms, nespėjusioms pasinaudoti minėtomis finansavimo galimybėmis, tačiau norinčioms sukurti naują ar ženkliai atnaujintą produktą ir taip būti konkurencingesnėmis  lyginant su kitais rinkos dalyviais,“ - sako LVPA Mokslo ir inovacijų projektų skyriaus vedėjo pavaduotoja Alma Jakštienė.

Pagrindinis priemonės „Eksperimentas” (2019-2020 m.) skirtumas nuo  „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ (2016-2018 m.) – stipresnė orientacija į regionus. Paskelbti du kvietimai teikti paraiškas pagal priemonę „Eksperimentas“: bendrasis, skirtas visos Lietuvos įmonėms, ir regioninis. Pastaruoju kvietimu siekiama paskatinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų įsitvirtinimą mažesniuose Lietuvos miestuose ir rajonuose, didinti regioninių įmonių inovatyvumą ir konkurencingumą.

Pinigai pagal priemonę „Eksperimentas“ gali būti panaudoti būtent idėjų vystymui: pradedant nuo mokslinių tyrimų įgyvendinimo, eksperimentinės plėtros veiklos ir baigiant inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimu. Investicijų gavėjai skirtas lėšas galės panaudoti infrastruktūrai kurti, įsigyti reikiamą įrangą, prietaisus ir pan. Naujoji priemonė kaip ir ankstesnė taip pat orientuota  į mokslo bei verslo partnerystę.

Lietuvos įmonės ir viešosios įstaigos, vykdančios mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, kviečiamos įgyvendinti projektus kartu su privačiais juridiniais asmenimis bei mokslo ir studijų institucijomis – įgyvendinant projektus su partneriais finansavimo intensyvumas (ES lėšų dalis projekte) gali būti padidintas net 15 proc., o maksimali finansuojama suma atskirais atvejais gali siekti 3 mln. eurų.

Ne tik finansuos, bet ir konsultuos

 „Eksperimentas“ yra vienas iš didžiausių ES investicijų instrumentų Lietuvoje, skatinantis mokslo, technologijų ir inovacijų plėtrą, bendradarbiaujant mokslui ir verslui,“ – teigia LVPA direktorius Aurimas Pautienius-Želvys ir pabrėžia, kad tikimasi sulaukti didelio susidomėjimo šia ES investicijų priemone.

LVPA mokslinių idėjų vystytojams ketina pasiūlyti ne tik finansavimą, bet ir ekspertinį jų turimos idėjos, jos potencialo bei rizikų vertinimą ir rekomendacijas, kaip jas galima valdyti. Profesionalūs LVPA pasitelkti ekspertai konsultuos potencialius pareiškėjus sausio 16, 17, 23, 24, 30 ir 31 d.:

2020.01.16 – konsultacijos pagal prioritetą „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ – registracija į konsultaciją.
2020.01.17 – konsultacijos pagal prioritetą „Energetika ir tvari aplinka“ – registracija į konsultaciją.
2020.01.23 – konsultacijos pagal prioritetą „Agroinovacijos ir maisto technologijos“ – registracija į konsultaciją.
2020.01.24 – konsultacijos pagal prioritetus „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ ir „Agroinovacijos ir maisto technologijos“ - registracija į konsultaciją pagal prioritetą „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ ir „Agroinovacijos ir maisto technologijos“.
2020.01.30 – konsultacijos pagal prioritetą „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ – registracija į konsultaciją.
2020.01.31 – konsultacijos pagal prioritetą „Informacinės ir ryšių technologijos“ - registracija į konsultaciją.

Paraiškoms pateikti skirtas daugiau nei keturių mėnesių laikotarpis – galutinis paraiškų pateikimo terminas numatomas 2020 m. vasario 17 d.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.