D.U.K.

Dažniausiai užduodami klausimai apie Laikinosios tvarkos taikymą ir atsakymai į juos


Bendra informacija


Kas yra Laikinoji tvarka ir kur ją rasti?

Europos Sąjungos fondų administravimo sistema, įgyvendindama Vyriausybės priimtą Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą (ESP), reaguodama į situaciją šalyje ir siekdama lankstumo, spartina investicijų pagal 2014-2020 m. ES investicijų veiksmų programą tempą. 
 
Tam tikslui Finansų ministras kovo 23 d. patvirtino Laikinąją tvarką, skirtą projektų administravimo supaprastinimams. Laikinoji tvarka galios tol, kol šalyje bus paskelbta ekstremali situacija.

Pilną dokumentą rasite čia.

Kaip pasiteirauti dėl Laikinosios tvarkos pasikeitimų, aktualių jums, skaitykite čia.
 
Ar mokymai pareiškėjams ir projektų vykdytojams bus ir toliau vykdomi? 

Iki balandžio 12 d. kviečiame Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) seminarus, klausimų-atsakymų sesijas ir kitus renginius stebėti nuotoliniu būdu. 
 
Kaip dalyvauti renginyje, organizuojamame nuotoliu?
 
-  LVPA internetinėje svetainėje, renginių skiltyje, spauskite ant renginio, kuriame norite dalyvauti. Užpildykite išankstinės registracijos formą.

- Visus internetu transliuojamus LVPA renginius galite žiūrėti mūsų internetinėje svetainėje, renginių skiltyje paspaudę ant renginio nuorodos. Transliacijos langą išvysite tik renginiui prasidėjus.

- Internetu transliuojamus renginius taip pat galėsite stebėti ir mūsų „Facebook“ paskyroje.

- Įrašyti jums rūpimus klausimus pranešėjams galėsite LVPA internetinėje svetainėje renginio metu - transliacijos lango apačioje atsiradus klausimų skilčiai.

Kaip LVPA šiuo metu organizuoja savo darbą?

LVPA informuoja, kad dėl COVID-19 situacijos agentūros darbuotojai nuo kovo 16 dienos dirba nuotoliu iki atskiro pranešimo.

Tiesioginiai susitikimai su klientais ir kitais asmenimis bei patikros atidėtos. Esant jau numatytiems susitikimams, LVPA darbuotojai susisiekia su klientais ir kitais asmenimis, pasiūlydami kitą susitikimo formatą arba laiką.

Kaip keisis projektų patikros dėl COVID-19?

Dėl COVID-19 plitimo klientų projektų patikros yra atidedamos vėlesniam laikotarpiui. Pasikeitimas galioja apsilankymams planuojamose projektų įgyvendinimo vietose, tarpinėms patikroms ir suplanuotoms pasibaigusių projektų patikroms.

Tokiu atveju, jei yra gautas ar planuojamas gauti galutinis mokėjimo prašymas, bus vykdoma dokumentinė patikra nevykstant į projekto įgyvendinimo vietą. Jei yra būtina atlikti dokumentinę patikrą, LVPA kreipsis į projekto vykdytoją ir raštu informuos, kaip tokia patikra įvyks bei paprašys pateikti jai reikalingus dokumentus ir (ar) nuotraukas per DMS sistemą.

LVPA užtikrina, kad kiekvieną atvejį spręsime kartu, atsižvelgdami į projektų vykdytojų situaciją ir ieškodami tinkamų sprendimų.

Esant kritinėms situacijoms, svarstysime projektų veiklų vykdymo termino pratęsimo klausimus.

Dėl konkrečių su jūsų projektais susijusių klausimų prašome kreiptis į atsakingą projektų vadovą.

Dėl bendrų klausimų apie apsilankymus planuojamuose projektų įgyvendinimo vietose ir patikrų pasikeitimų prašome kreiptis paštu [email protected].

Kur kreiptis, jeigu kyla klausimų dėl dokumentų pateikimo į DMS sistemą?

Dažniausiai užduodamus klausimus dėl DMS sistemos galite rasti čia.

Apie dažniausiai pasitaikančias klaidas DMS sistemoje galite paskaityti čia.

Jei nerandate atsakymo į savo klausimą ir norite pasikonsultuoti, kviečiame kreiptis el. p. [email protected] arba tel. Nr. +370 682 84182

Ar keisis kvietimų teikti paraiškas terminas?

Vadovaujantis finansų ministro 2020 m. kovo 23 d. patvirtinta Laikinąja tvarka Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Energetikos ministerija pratęsia 14 dienų visų 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonių, kurios aktualios įsakymo įsigaliojimo dieną, konkursinių kvietimų teikti paraiškas finansuoti projektus paraiškų pateikimo terminus.

Priemonės „Skaitmeniniai inovacijų centrai“ Nr. 1 kvietimo paraiškų pateikimo terminas perkeliamas iš 2020 m. balandžio 16 d. į 2020 m. balandžio 30 d.;
priemonės „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“) Nr. 4 ir Nr. 5 kvietimų paraiškų pateikimo terminas perkeliamas iš 2020 m. balandžio 20 d. į 2020 m. gegužės 4 d.;
priemonės „Pramonės skaitmeninimas“ Nr. 2 kvietimo paraiškų pateikimo terminas perkeliamas iš 2020 m. birželio 22 d. į 2020 m. liepos 7 d.;
priemonės „Eco-inovacijos LT+“ Nr. 4 kvietimo paraiškų pateikimo terminas perkeliamas iš 2020 m. liepos 13 d. į 2020 m. liepos 27 d.;
priemonės „Nedidelės galios biokuro kogeneracijos skatinimas“ Nr. 3 kvietimo paraiškų teikimo terminas perkeliamas iš 2020 m. balandžio 20 d. į 2020 m. gegužės 4 d.

Avansai


Ar projekto avansas gali būti išmokamas projekto vykdytojui, jeigu nebuvo numatytas projekto sutartyje?

Taip. Tokiu atveju projekto vykdytojas pranešimu per DMS turi kreiptis į LVPA su argumentuotu prašymu į sutartį įtraukti projekto avansą. Teikiant prašymą dėl avanso įtraukimo į sutartį, projekto vykdytojas turi aiškiai pagrįsti avanso poreikį bei turėti atskirą projekto sąskaitą projekto lėšoms apskaityti. Įvertinęs prašymą bei Jūsų argumentus, LVPA darbuotojas atliks sutarties keitimą.

Atkreipiame dėmesį, kad avansas vertinamas atsižvelgiant į Projektų administravimo ir finansavimo taisykles (avanso mokėjimo sąlygas apibrėžia šių taisyklių 219 -227 punktai, taip pat LVPA tinklapyje aprašyta išmokamo projekto avanso vertinimo tvarka (atsisiųsti dokumentą). Priimant sprendimą dėl avanso skyrimo turės būti įsitikinta, ar prašomo avanso dydis neviršija per artimiausius 6 mėnesius projekto vykdytojo su mokėjimo prašymais planuojamos deklaruoti išlaidų sumos. Jei prašomo avanso dydis yra didesnis, jo poreikis ir dydis turėtų būti pagrįstas bei įvertintas.

Ar projekto avansui reikalinga projekto vykdytojo garantija?

Kartu su avanso mokėjimo prašymu projektų vykdytojai – privatūs juridiniai asmenys – turi pateikti avanso draudimo dokumentą: finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją ar laidavimo raštą arba laidavimo draudimo raštą, išskyrus atvejus, kai projekto vykdytojo prašoma suma neviršija 30 000,00 Eur. Avanso garantijų taip pat nereikia pateikti biudžetinėms įstaigoms, valstybės bei savivaldybių įmonėms, valstybės ar savivaldybės valdomoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė.

Ką daryti, jei norima gauti didesnį avansą nei numatyta projekto sutartyje?

Projekto vykdytojas pranešimu per DMS turėtų kreiptis į LVPA su prašymu padidinti projekto avansą. Atkreipiame dėmesį, kad nors maksimalaus galimo išmokėti avanso dydis nuo 30 proc. padidinamas iki 50 proc., Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 222 punkto reikalavimas dėl avanso pagrindimo išlieka, t. y. teikiant prašymą dėl avanso padidinimo, turite pagrįsti avanso poreikį. Įvertinęs prašymą, LVPA darbuotojas atliks neesminį sutarties keitimą.

Ar rangovams trūkstant apyvartinių lėšų, rangovo (ir (ar) projekto vykdytojo) prašymu, gali būti mokamas avansas, net jei to ir nėra numatyta rangos darbų (projekto) sutartyje?

Klausimas:

Ar rangovams trūkstant apyvartinių lėšų, rangovo (ir (ar) projekto vykdytojo) prašymu, gali būti mokamas avansas, net jei to ir nėra numatyta rangos darbų (projekto) sutartyje? Kaip pvz. pastaruoju pandemijos metu tiek vietos, tiek užsienio įrangos/ medžiagų gamintojai/ tiekėjai iki prekių atsiėmimo iš sandėlio, masiškai pradeda reikalauti 100 proc. atsiskaitymo. Anksčiau būdavo daliniai mokėjimai avansu, atidėjimai. Šiuo atveju neplanuotai rangovui trūksta apyvartinių lėšų, nėra galimybės 100 proc. atsiskaityti su įrangos/ medžiagų tiekėjais. Dėl to stringa rezervuotų įrangos/ medžiagų (prekių) tiekimas į objektus, savalaikis darbų vykdymas, aktavimas.

Atsakymas:

Įvykusiuose viešai skelbiamuose pirkimuose išankstinių mokėjimų įtraukti (arba jų didinti), projekto vykdytojas pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatas negali, kadangi tai būtų esminių sąlygų keitimas. Pirkimuose iš vienintelio tiekėjo projekto vykdytojas gali koreguoti pirkimo sutartis (pvz.: įtraukiant ar padidinant avansą), šiuo atveju įgyvendinančioji institucija vertina tik išlaidų tinkamumo klausimą (objektą, kainą, terminus).

 

Sutarčių vykdymas ir keitimas

 

Ar ekstremali situacija šalyje atleidžia nuo sutartinių prievolių vykdymo?

Siekdama išvengti įvairių piktnaudžiavimo atvejų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija kreipėsi į šalies verslo atstovus ir pateikė išaiškinimą dėl sutartinių prievolių vykdymo ir nenugalimos jėgos (Force majeure) sąlygų taikymo ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu.
 
„Norime atkreipti visų verslininkų dėmesį, kad paskelbta ekstremali situacija šalyje neatleidžia įmonių nuo sutartinių prievolių vykdymo. Bandymai kitų sąskaita spręsti savo problemas ir naudotis susiklosčiusia padėtimi yra netoleruotini ir prieštarauja solidarumo principui, kurio šiandien reikia visapusiškai laikytis. Šiomis ypatingomis ir sudėtingomis aplinkybėmis būtina negriauti tarpusavio pasitikėjimo ir nekurti pavojingų precedentų. Todėl imamės prevencinių veiksmų ir kreipiamės į verslo bendruomenę, kad būtų laikomasi tų reikalavimų, kurie yra nustatyti teisės aktuose“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas.
 
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rašte verslo asociacijoms teigiama, kad Civilinis kodeksas numato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą tik tuomet, jeigu ji įrodo, kad sutartis negali būti įvykdyta dėl aplinkybių, kurių negalėjo kontroliuoti ir numatyti sutarties sudarymo metu.
 
Tam, kad būtų pripažintos nenugalimos jėgos aplinkybės, būtinos visos šios sąlygos: tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.
 
Jeigu nėra visų minėtų sąlygų, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga.
 
Kadangi tokios nenugalimos jėgos aplinkybės, kaip prekybos draudimas, nėra absoliutus draudimas, sutartiniai įsipareigojimai (pvz., atsiskaitymai už prekes ar paslaugas) galėtų būti vykdomi taikant mokėjimo atidėjimą ar kitokius mechanizmus.
 
Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas numato ne tik nenugalimos jėgos aplinkybių institutą, bet taip pat ir sutarties vykdymą pasikeitus aplinkybėms. Kai vienai šaliai sutarties įvykdymas tampa sudėtingesnis, ši sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti (pavyzdžiui, tartis dėl dalinio mokėjimo, tam tikro mokėjimų grafiko ir pan.), o ne vienašališkai nutraukti tam tikrų sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
 
Nenugalimos jėgos aplinkybių patvirtinimo pažymas nustatyta tvarka išduoda prekybos, pramonės ir amatų rūmai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių. Pažymos gali būti panaudotos kaip įrodymas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos informacija

Dėl sutarties keitimo

Klausimas: 

Prašytume patikslinti, ar tokios pačios sąlygos / nuostatos, kaip nurodote 2020-03-30 išaiškinime (atsakyme), yra taikomos ir ne perkančiosioms organizacijoms (NePO), kurioms netaikomas Viešųjų pirkimų įstatymas? NePO pirkimus vykdo supaprastinta tvarka, pagal specialųjį įstatymą, 2014 m. Projektų administravimo ir finansavimo taisykles (PAFT).

Atsakymas:

Tai, kad „ekstremali situacija, susijusi su COVID-19, nėra savaime pakankama aplinkybė pirkimo sutarčiai keisti, todėl pirkimo vykdytojas gali keisti sutartį tik įvertinęs ar gautas tiekėjo prašymas ir prašyme nurodytos aplinkybes yra pagrįstos bei ar esama situacija tiesiogiai įtakoja sutarties vykdymą ir daro jį negalimą dėl sutartyje nustatytų atsiskaitymo sąlygų, o atsiskaitymą reglamentuojančių sutarties nuostatų pakeitimas, aukščiau nurodytų teisės aktų pagrindu, leistų sėkmingai toliau vykdyti sutartį“ galioja ir neperkančiųjų organizacijų (NPO) atveju.
NPO sutarčių keitimo tvarka, jei buvo skelbta apie pirkimą, t.y. nebuvo perkama iš vieno tiekėjo, apibrėžta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (PAFT) 460.8 p. ir 460.9 p.:
460.8. Ne perkančioji organizacija pirkimo sutarties galiojimo laikotarpiu gali ją keisti, pagal Taisykles neatlikdama naujos pirkimo procedūros, išskyrus šiuos atvejus, kai keičiamos esminės pirkimo sutarties sąlygos:
460.8.1. jos pakeičiamos numatant naujas sąlygas, kurios, jeigu būtų nustatytos pirkimo dokumentuose, būtų suteikusios galimybę dalyvauti pirkimo procedūrose kitiems, nei dalyvavo, tiekėjams;
460.8.2. jos pakeičiamos numatant naujas sąlygas, dėl kurių, jeigu jos būtų nustatytos pirkimo dokumentuose, laimėjusiu pasiūlymu galėtų būti pripažintas kito, nei pasirinktas, tiekėjo pasiūlymas;
460.8.3.dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties apimtis;
460.8.4. ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose;
460.9. Pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama pagal Taisykles neatliekant naujos pirkimo procedūros ir nereikalaujant patikrinti, ar nėra Taisyklų 460.8.1–460.8.4 papunkčiuose nurodytų aplinkybių, šiais atvejais:
460.9.1. bendra atskirų pakeitimų pagal šį papunktį vertė neviršija 10 procentų pradinės pirkimo sutarties vertės, kai perkamos prekės ar paslaugos, ir 15 procentų – kai perkami darbai, ir pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties pobūdis;
460.9.2. dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų ne perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra būtini jai baigti įgyvendinti. Bendra atskirų pakeitimų pagal šį papunktį vertė neturi viršyti 50 procentų pagrindinės pirkimo sutarties vertės ir pakeitimu negali būti iš esmės pakeičiamas pirkimo sutarties pobūdis.“
 
NPO atveju pirkimo sutartys, jei buvo kreiptasi į vieną tiekėją, gali būti keičiamos, kiek tai neprieštarauja pirkimo tikslui, nurodytam PAFT 457 p.: „pirkimo tikslas – vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo principais ir šiose Taisyklėse nustatytais reikalavimais sudaryti ekonomiškai pagrįstą pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti pareiškėjui ar projekto vykdytojui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant projektui skirtas finansavimo lėšas.

Įrangos teikimo sutarties pratęsimas

Klausimas:

Esame pasirašę sutartį su savivaldybės administracija. Projektui reikalinga įranga yra gaminama Kinijoje. Kaip žinome, gamyklos Kinijoje buvo uždarytos du mėnesius. Todėl įrangos gamyba vėluoja. Remiantis sutarties X punktu - X. NENUGALIMA JĖGA (force majeure) bei priimtu laikinuoju projektų administravimo supaprastinimu, mes norime prašyti kliento nukelti sutarties įvykdymo data dviems mėnesiams. Ar mes turime kreiptis tiesiai į klientą, o klientas  į jus?

Atsakymas:

Pagal pasirašytą sutartį dėl galimybės ją pratęsti turėtumėte kreiptis į projekto vykdytoją, su kuriuo esate sudarę sutartį. Pagal įrangos teikimo sutarties pakeitimus vėliau esant poreikiui projekto vykdytojas kreiptųsi į įgyvendinančiąją instituciją, atsakingą už projekto priežiūrą, dėl projekto veiklų pratęsimo.

 

Jungtinės veiklos partneriai


Vienas iš jungtinės veiklos sutarties partnerių nepradėjo ir nenumato vykdyti įsipareigojimų - ar galima jį pakeisti?

Klausimas:

Dviem jungtinės veiklos partneriams laimėjus konkursą, vienam iš įgaliotų partnerių pasirašius rangos darbų sutartį su projekto vykdytoju (ne perkančioji organizacija), vienas iš jungtinės veiklos sutarties partnerių nepradėjo ir nenumato vykdyti įsipareigojimų. Norime paklausti, jei vienas iš jungtinės veiklos sutarties partnerių nevykdo (nevykdys) prisiimtų jungtinės veiklos sutartinių įsipareigojimų, dėl kurių stringa sutarties su projekto vykdytoju įgyvendinimas, ar kitas jungtinės veiklos sutarties partneris gali savarankiškai įvykdyti visą sutartį nenutraukdamas rangos darbų sutarties su projekto vykdytoju (siekdamas išsaugoti rangos sutartį)? T.y. įvykdyti rangos darbų sutartį be įsipareigojimų nevykdančio partnerio.
Arba pakeisti įsipareigojimų nevykdantį partnerį kitu, lygiaverčiu ar geresniu.

Atakymas:

Jei vienas jungtinės veiklos partnerių gali tinkamai užbaigti visą sutartį, tai nebūtų laikoma sutarties vykdymo pažeidimu, nebent minėtas partneris neturi kvalifikacijos reikalavimuose Projekto vykdytojas neturėtų sutikti keisti jungtinės veiklos partnerių (išskyrus atvejus dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ir skaidymą, atskyrimo ar bankroto procedūros, pradinio tiekėjo teises ir pareigas visiškai arba iš dalies perima kitas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, arba jei tokia galimybė buvo aiškiai nurodyta pirkimo sutartyje), tačiau, jei pirkimo sąlygos nebuvo nustačiusios draudimo esminėms užduotims, manytina, kad galėtų pasitelkti subrangovus nurodytų pajėgumų įvykdyti tos sutarties dalį (pvz. teisę suteikiančių dokumentų, specialistų, technikos ir pan.).

Ar projekto vykdytojas, ne perkančioji organizacija, bendrą mokėtiną sumą gali išskaidyti dalimis, jei sutartyje, pirkimo sąlygose to nebuvo numatyta?

Klausimas:

Ar projekto vykdytojas, ne perkančioji organizacija, bendrą mokėtiną sumą gali išskaidyti dalimis, dalį mokant vienam jungtinės veiklos sutarties partneriui, kitą dalį kitam jungtinės veiklos sutarties partneriui, jei sutartyje, pirkimo sąlygose to nebuvo numatyta. Ar projekto vykdytojas gali tiesiogiai mokėti subrangovams, jei sutartyje to nebuvo numatyta? Sutartyje buvo numatytas atsiskaitymas tik su vienu jungtinės veiklos sutarties partneriu.

Atakymas:

Manome, kad atsiskaitymo tvarkos keitimas, numatant tiesioginį atsiskaitymą su jungtinės veiklos partneriais ir subrangovais, jei visos šalys sutinka, ne perkančiųjų organizacijų (NPO) atveju, ypač atsižvelgus į dabartines aplinkybes, nebūtų esminis, todėl galimas.

Sutarties vykdymas ne perkančiosioms organizacijoms

Klausimas:
 
Jei ne perkančiosios organizacijos (NPO) pirkimas vyko pagal LVPA rekomenduotą pirkimo sąlygų pavyzdį, ar tokiu atveju, NPO neprištaraujant (sutinkant):
 
1. Aktyvus jungtinės veiklos partneris, sutarties pasirašymo metu neturėjęs reikiamos kvalifikacijos, tačiau sutarties vykdymo metu galintis įgyti dalį, ar visą pirkimo sąlygose numatytą kvalifikaciją (specialistai, atestatai/leidimai vykdyti statybos veiklą, ir pan.), gali būti laikomas tinkamu vykdyti visą sutartį savarankiškai (vienas)?
 
2. Aktyvus jungtinės veiklos partneris gali pasitelkti kitą tiekėją (subrangovą), kuriam visiškai arba iš dalies deleguojamos pasyvaus (sutarties nevykdančio) jungtinės veiklos partnerio (pradinio tiekėjo) teisės ir pareigos. Naujai pasitelktas tiekėjas (subrangovas) visiškai arba iš dalies atitinka pirkimo
 
2.1. Ar aktyvus jungtinės veiklos partneris iki sutarties užbaigimo nekeisdamas pasyvaus (sutarties nevykdančio) jungtinės veiklos partnerio, gali iš dalies naudotis pasyvaus jungtinės veiklos partnerio kvalifikacija (pvz. įrangos gamintojo įgaliojimai prekiauti (nors gamintojas nedraudžia prekiauti visiems), ISO standartai ir pan. - ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai), jei kitai kvalifikacijos reikalavimų daliai pasitelktų naują tiekėją (subrangovą), turintį dalį pirkimo dokumentuose nustatytos kvalifikacijos. Visi kartu (aktyvus ir pasyvus jungtinės veiklos partneriai, ir naujai pasitelktas tiekėjas) atitiktų visus pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
 
Atsakymas:
 
1. Visos sutarties vykdymo metu bus laikoma, kad už tinkamą sutarties vykdymą yra atsakingi abu jungtinės veiklos partneriai prieš užsakovą solidariai. Jei ūkio subjektų grupė neįvykdys pirkimo techninės specifikacijos reikalavimų, užsakovas turi teisę reikalauti sutarties įvykdymo užtikrinimo iš bet kurio ūkio subjektų grupės nario. Kadangi tiekėjų kvalifikacija buvo patikrinta ir įvertinta pirkimo metu, o tiekėjai turi teisę disponuoti vienas kito pajėgumais, vidinis darbų pasiskirstymas ir perskirstymas tarp jungtinės veiklų partnerių, LVPA nuomone, nėra esminis pirkimo sutarties keitimas.
 
2. Jei ūkio subjektų grupė, veikianti jungtinės veiklos sutartimi, atitiko kvalifikacijos reikalavimus be subrangovų, ji gali telktis papildomus subrangovus (pagal pavyzdines LVPA paviešintas pirkimo sąlygas nebuvo apribojimo tiekėjams pasitelkti subrangovų esminėms užduotims atlikti) ir jiems pavesti atlikti pavestus darbus.
 
2.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 straipsnyje nustatyta, kad „<...> jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ir daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai“. Atsižvelgiant į tai, jungtinės veiklos partneriai gali dalintis turimais pajėgumais, reikalingas įvykdyti pirkimo sutartį, jei juos faktiškai gali perimti (pvz. negalima perimti jungtinės veiklos partnerio SPSC išduoto atestato atlikti tam tikrus darbus, kadangi tokia teisė verstis veikla yra neatsiejama nuo jos turėtojo. Tačiau sutarties vykdymo metu įgijus tokią teisė, ji galėtų prisidėti ir pagelbėti jungtinės veiklos partneriui vykdyti tuos darbus). Taip pat jungtinės veiklos partneriai, patys kartu (ar bent vienas iš jų) turėdamas kvalifikaciją, kurią įrodė pirkimo metu, galėtų pasitelkti subrangovą, turintį tokią pačią kvalifikaciją, ir perduoti jam atlikti pavestus darbus.

 

Terminų atidėjimas ir pratęsimas


Dėl papildomo kvietimų paraiškų pateikimo terminų pratęsimo

Klausimas:

Kol šalyje paskelbtas karantino režimas ir panašūs apribojimai, ar numatomas jau paskelbtų ir laikinosios tvarkos įsigaliojimo dieną galiojančių kvietimų paraiškų pateikimo terminų pratęsimas ilgesniam nei 14 d. terminui, kaip pvz. 14 d. po karantino ir panašių apribojimų pabaigos? Klausimas liečia kvietimus pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ Nr. 4 ir Nr. 5.

Atakymas:

Informuojame, kad nėra numatomas papildomas jau paskelbtų ir laikinosios tvarkos įsigaliojimo dieną galiojančių kvietimų paraiškų pateikimo terminų pratęsimas. Priemonės „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ Nr. 4 ir Nr. 5 kvietimas paskelbtas 2019 m. gruodžio 18 d., paraiškų pateikimo terminas – 2020 m. gegužės 4 d. Primename, kad dėl susidariusios ekstremalios situacijos, susijusios su COVID-19, paraiškų pagal priemonę pateikimo terminas jau buvo pratęstas 14 dienų, o kvietimas yra galiojantis jau ilgiau nei 4 mėn.
 
Pagal Aprašo 27 p. yra taikomi parengtumo reikalavimai „27.1. jei pareiškėjas yra didelė pramonės įmonė, jis turi būti atlikęs privalomąjį energijos vartojimo auditą ir papildomąjį energijos vartojimo auditą, jeigu tokio audito atlikimo tikslingumas buvo nustatytas privalomojo audito metu; 27.2. jei pareiškėjas yra labai maža įmonė, maža įmonė ir vidutinė pramonės įmonė, jis turi būti atlikęs energijos vartojimo auditą.“ Šių reikalavimų neįvykdžius paraiška bus atmetama.

Dėl statybos draudimo dokumentų ir garantijos galiojimo atidėjimo galimybės

Klausimas:

Įgyvendinant projektą, vykdomos rekonstrukcijos statybos užbaigimo procedūros. Atsižvelgus į Nutarimą, Projekto užbaigimo procedūroms atlikti suformuota statybos užbaigimo komisija priėmė sprendimą laikinai sustabdyti komisijos darbą ir nevykti į objektą bei neorganizuoti statybos užbaigimo komisijos susitikimo iki valstybės lygmeniu bus atšauktas visuotinis karantinas, o tai turės įtakos Projekto užbaigimui laiku. Atsiradus nenumatytam poreikiui pratęsti aukščiau minėtų draudimų liudijimus ir banko garantiją, Rangovas ir PV patirs neplanuotas papildomas išlaidas. Prašoma informuoti, ar reikia šių dokumentų terminus pratęsti, ar galimas būtų šių dokumentų terminų galiojimų atidėjimas karantino galiojimo laikotarpiui.

Atakymas:

Informuojame, kad tokiems keitimams taikoma VPT nurodyta praktika http://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/rekomendacijos-del-sutarciu-terminu-keitimo-galimybiu 

Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad nei perkančiosios organizacijos, nei tiekėjai negali piktnaudžiauti susidariusia situacija ir galėtų naudotis sutarties keitimu tik tokiais atvejais, kai aplinkybės, kurių perkančiosios organizacijos ir tiekėjai negalėjo numatyti sudarydami sutartį, jų išvengti ar užkirsti kelią jų susidarymui (atsiradusios dėl koronaviruso plitimo) faktiškai turi tiesioginę įtaką sutarties vykdymui. 
 
Atsižvelgiant į tai, sprendimas neorganizuoti statybos užbaigimo komisijos susitikimo yra pakankama aplinkybė stabdyti sutarties vykdymą. Tačiau pažymėtina, kad draudimų liudijimus ir banko garantijos išdavimas, jei jis nėra apsunkintas ar sustabdytas garanto išdavimo institucijų, abejotina, kad faktiškai turi tiesioginę įtaką sutarties vykdymo, todėl šalys turėtų dėti pastangas minėtus dokumentus pratęsti. Kita vertus, jei vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytu tikslu „racionaliai naudoti lėšas“ savo rizika perkančioji organizacija ir tiekėjas sustabdytų šių dokumentų pratęsimą ir atnaujinus sutarties vykdymą juos nedelsiant pratęstų, LVPA Viešųjų pirkimų įstatymo principų pažeidimo neįžvelgtų.

 

Darbų stabdymas
 

Rangos sutarties darbų stabdymas dėl Force majeure

Klausimas:

Projekto vykdytojas laikinai planuoja sustabdyti projekto darbus, kadangi dabartinė veikla (sistemos objektų migravimas, duomenų nuskaitymo ir valdymo komandų testavimas, vartotojų sąsajos sprendimų tobulinimas, integracijų testavimas, mokymai) tiesiogiai vykdoma Sistemos valdymo centro patalpose (toliau – SVC), dalyvaujant SVC darbuotojams. Klausimas: ar projekto vykdytojas galės atlikti rangos sutarties pratęsimą esant Force majeure  aplinkybėms (sutartis baigiasi 2020.03.31), taip pat šiuo metu projekto vykdytojas konkrečiai negali įvardinti, kokiam laikui turėtų būti pratęsta sutartis su rangovu.

Atakymas:

Darbai, tiesiogiai vykdomi Sistemos valdymo centro patalpose su SVC darbuotojais, galėtų būti stabdomi karantino ar ekstremalios situacijos paskelbimo laikotarpiui, o vėliau terminas atnaujinamas iki tiek, kiek buvo likę iki įsipareigojimų vykdymo pabaigos.

 

Kita


Sąskaitų apmokėjimo būdo įtraukimas į vykdomą sutartį

Klausimas:

Ar yra galimybė projekto vykdytojui, vykdančiam jau pasirašytą projekto finansavimo sutartį, įsitraukti sąskaitų apmokėjimo būdą, jei toks nėra numatytas jo pasirašytoje projekto finansavimo sutartyje, bet galimas pagal priemonės PFSA (Projektų finanasavimo sąlygų apraše)?

Atakymas:

Jeigu įgyvendinamo projekto sutartyje nėra numatytas sąskaitų apmokėjimo būdas, tačiau jis yra galimas pagal priemonės finansavimo sąlygų aprašą, jis gali būti  papildomai įtrauktas įgyvendinant projektą. Su prašymu rekomenduojame kreiptis per DMS į Jūsų projektą administruojantį projektų vadovą.

Dėl darbo užmokesčio išlaidų apmokėjimo karantino laikotarpiu

Atsižvelgiant į tai, kad nuo kovo 16 d. iki ekstremalios situacijos pabaigos ir du mėnesius po jos, įmonėms automatiškai, be prašymo suteikiamas mokesčių atidėjimas, prašome kartu su mokėjimo prašymais deklaruojant darbo užmokesčio išlaidas pateikti darbo užmokesčio ir su juo susijusių darbdavio įmokų (pvz.: GPM, SODRA ir kt.) apmokėjimo įrodymo dokumentus (sąskaitų išrašus).

Atkreipiame dėmesį, kad deklaruojant patirtas išlaidas išlaidų kompensavimo būdu, visos į mokėjimo prašymo įtrauktos išlaidos turi būti apmokėtos. Pavyzdžiui: jeigu deklaruojant  darbo užmokesčio išlaidas nėra sumokėti darbdavio įmokos, jos neturėtų būti deklaruojamos išlaidų kompensavimo būdu.

Dėl neįvykusių renginių ir atšauktų kelionių išlaidų apmokėjimo

Atsižvelgiant į LR Finansų ministro 2020 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1K-121 punktą 513. „Nustačius režimą, jo galiojimo laikotarpiu tinkamos finansuoti yra šios išlaidos”:

513.2 „projektų vykdytojų planuotų (projekto sutartyje numatytų) ir nuo 2020 m. vasario 1 d. iki režimo atšaukimo dėl režimo neįvykusių renginių, atšauktų kelionių, nebaigtų stažuočių, studijų ir panašaus pobūdžio nebaigtų tęstinių veiklų apmokėtos išlaidos, jeigu tokių išlaidų nebuvo galima išvengti arba lėšų joms apmokėti susigrąžinti kitais būdais. Šiame papunktyje nurodytos išlaidos nelaikomos tinkamomis finansuoti, jeigu tokios išlaidos buvo skirtos projektui administruoti, kai projekto netiesioginės išlaidos apmokamos pagal fiksuotąją normą.“ ir punktą Nr. 517 „Kai patiriamos išlaidos, kurias įgyvendinant projektą buvo numatyta apmokėti pagal fiksuotuosius įkainius ar fiksuotąsias sumas, nustatytus Taisyklių 425.3 papunktyje nurodytu atveju, tačiau dėl režimo projekto vykdytojas negali užtikrinti, kad būtų įgyvendintos visos fiksuotiesiems įkainiams ar fiksuotosioms sumoms taikomos sąlygos, veiklų įgyvendinimo išlaidų tinkamumas finansuoti įrodomas išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentais, net jeigu tai nebuvo nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše ar projekto sutartyje. Tokiu atveju įgyvendinančioji institucija užtikrina, kad būtų išvengta dvigubo projekto išlaidų deklaravimo mokėjimo prašymuose.” Projekto vykdytojams deklaruojant aukščiau minėtuose punktuose patirtas išlaidas prašome kartu su mokėjimo prašymais pateikti šiuos dokumentus:
  1. PVM sąskaitos faktūros ar lygiaverčiai įrodomieji dokumentai
  2. Kreditinė PVM sąskaita faktūra ar lygiaverčiai įrodomieji dokumentai (jeigu sudaromos)
  3. Dalyvių registraciją patvirtinantys dokumentai
  4. Susitarimą dėl dalyvavimo misijoje ar renginyje patvirtinimo dokumentai (el. laiškas ar kitas dalyvavimo misijoje, renginyje įrodantis  patvirtinantis dokumentas)
  5. Išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai
  6. Dokumentai įrodantys, kad projekto vykdytojas kreipėsi į paslaugos tiekėją ir gavo neigiamą atsakymą dėl apmokėtų lėšų grąžinimo (pvz. el. laiškas su kreipimusi į kelionių agentūrą, dėl neįvykusių skrydžių lėktuvo bilietų apmokėjimo grąžinimo ir kelionių agentūros atsakymas)

Dėl ES paramą siekiančių gauti įmonių pripažinimo sunkumų patiriančiomis bendrovėmis

Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), atlikdama paraiškų vertinimą, kurioms finansavimas teikiamas kaip valstybės pagalba pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento (toliau – Reglamentas) nuostatas, turi įvertinti, ar paraišką pateikęs pareiškėjas nėra priskiriamas sunkumų patiriančios įmonės kategorijai, kaip tai yra apibrėžta Reglamento 2 straipsnio 18 punkte. Atsižvelgiant į paraišką pateikusio pareiškėjo turtinės atsakomybės formą, statusą, veiklos laikotarpį, vertinimas yra atliekamas tam tikrų papunkčių apibrėžtyje.

LVPA, atlikdama sunkumų vertinimą, vadovaujasi ne tik konkrečios priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše (toliau – aprašas) nustatytais reikalavimais ir Reglamento, kaip tiesioginio taikymo dokumento, nuostatomis, tačiau taip pat aktyviai seka ir stebi Europos Komisijos teikiamus išaiškinimus, formuojamą praktiką dėl Reglamento nuostatų tinkamo taikymo ir įgyvendinimo visose suinteresuotose šalyse. Europos Komisija dėl sunkumus patiriančios įmonės apibrėžties taikymo yra pateikusi išaiškinimus, kad vertinant įmonių padėtį, turėtų būti remiamasi paskutinės patvirtintos ir/ar audituotos finansinės atskaitomybės duomenimis, taip pat turi būti vertinami viso ekonominio vieneto sunkumai (ekonominiu vienetu laikomas pareiškėjas kartu su visomis susijusiomis įmonėmis). Tuo tarpu LVPA įgyvendinamų priemonių aprašuose yra nustatytas papildomas reikalavimas, apibrėžiantis, kad finansavimas taip pat negali būti teikiamas tais atvejais, kai pats pareiškėjas individualiai atitinka sunkumus patiriančios įmonės apibrėžtį (pvz., priemonės „Pramonės skaitmeninimas LT“ aprašo 16 punkte nurodyta „<...> Pagal aprašą finansavimas nėra teikiamas pareiškėjui, jei jis yra priskiriamas sunkumų patiriančios įmonės kategorijai. <...>“priemonės „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ aprašo 14 punkte nurodyta „Pagal Aprašą finansavimas nėra teikiamas pareiškėjui, jei jis yra priskiriamas sunkumų patiriančios įmonės kategorijai. <...>“ ir t. t.).

Atsižvelgiant į tai, LVPA sunkumų vertinimo perspektyvoje kompleksiškai vertina tiek paties pareiškėjo, tiek ekonominio vieneto, kuriam priklauso pareiškėjas, sunkumus. Pareiškėjo sunkumai vertinami pagal individualius pareiškėjo paskutinius patvirtinus finansinės atskaitomybės dokumentus, tuo tarpu ekonominio vieneto sunkumai vertinami pagal paskutinius patvirtintus konsoliduotos finansinės atskaitomybės dokumentus, o jeigu tokia finansinė atskaitomybė nesudaroma, LVPA, remiantis Europos komisijos pateiktu išaiškinimu, sumuoja ekonominį vienetą sudarančių įmonių finansinių atskaitomybių duomenis, taip įvertindama, ar bendrai ekonominis vienetas (kaip grupė) nepatiria sunkumų.



Pažymėtina, kad pagal Europos Komisijos pateiktus išaiškinimus ir LVPA įgyvendinamų priemonių aprašuose nustatytus reikalavimus, tiek pats pareiškėjas, tiek ekonominis vienetas, kuriam jis priklauso, negali būti priskiriami sunkumų patiriančios įmonės kategorijai. Jeigu bent vienas iš jų (pareiškėjas arba ekonominis vienetas) patiria sunkumus, tokio pareiškėjo paraiška tampa nebetinkama finansuoti.
Rekomenduojame, prieš teikiant paraiškas, objektyviai įsivertinti ne tik savo, bet ir įmonių grupės, kuriai priklausote, finansinę situaciją pagal paskutinių patvirtintų  finansinių atskaitomybių duomenis.

Šiuo metu galiojančių kvietimų sąrašą kartu su konkrečių priemonių pristatymų skaidrėmis/vaizdo įrašais rasite LVPA internetinėje svetainėje skiltyje „Galiojantys kvietimai teikti paraiškas“.

Dėl projekto vykdytojo statuso pasikeitimo veiksmų programos 3 prioriteto priemonėse


Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), įvertinusi teisės aktus bei Europos Komisijos išaiškinimą dėl įmonių statuso pasikeitimo, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIMIN) pateikė nuomonę (išvadas) dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) statuso pasikeitimo vertinimo (projektų įgyvendinimo ir (ar) poprojektinės priežiūros metu). Išvados apima tokius punktus:

  • remiantis Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 77 punktu, viso projekto įgyvendinimo metu projektas turi atitikti bendruosius reikalavimus, t. y. projekto vykdytojas ar partneris turi būti MVĮ, o pasikeitus įmonės statusui dėl dalyvių (savininkų, akcininkų, narių, dalininkų ir pan.) pasikeitimo ir projekto vykdytojui tapus didele įmone, projekto vykdytojas ar partneris turi sugrąžinti visas projekte išmokėtas lėšas. Pasibaigus projektui, t. y. poprojektinės priežiūros laikotarpiu, projekto vykdytojo ar partnerio statusas gali pasikeisti į didelę įmonę nesusigrąžinant projekte išmokėtų lėšų;
  • įmonės statusas keičiasi ne dėl dalyvių (savininkų, akcininkų, narių, dalininkų ir pan.) pasikeitimo, o augant įmonės darbuotojų skaičiui, apyvartai ir (arba) turtui, tai net ir projekto įgyvendinimo metu pakartotinai nevertinamas įmonės statusas, kadangi įmonė plečiasi ir auga natūraliai;
  • įmonės statusas keičiasi, bet įmonė netampa didelė, pavyzdžiui: iš mažos į vidutinę įmonę, ir nuo to priklauso finansavimo intensyvumas, taikomos aukščiau aprašytos sąlygos, tik, pasikeitus įmonės statusui dėl dalyvių (savininkų, akcininkų, narių, dalininkų ir pan.) pasikeitimo, susigrąžinamos ne visos lėšos, bet susidaręs skirtumas sumažinus finansavimo intensyvumą;
  • valstybės pagalbos taisyklių negalima apeiti dirbtiniu būdu, todėl tais atvejais, kai įmonė žinojo apie būsimą statuso pasikeitimą iki suteikiant pagalbą, tai nustačius, projekto vykdytojas ir (ar) partneris, tapus didele įmone, turėtų sugrąžinti visas išmokėtas lėšas projekto metu ar poprojektinės priežiūros laikotarpiu.
 
EIMIN informavo, kad iš esmės pritaria LVPA nuomonei dėl MVĮ statuso vertinimo (projektų įgyvendinimo ir (ar) poprojektinės priežiūros metu).

Atmintinė dėl susijusių ir partnerinių įmonių vertinimo per fizinius asmenis

Informacija atnaujinta 2021 m. balandžio 22 d.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.