D.U.K.

DĖMESIO: ES investicijų ženklo naudojimo projektų vykdytojų interneto svetainėse reikalavimai


Atkreipiame dėmesį, jog Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse (PAFT, 451 p.) nustatyta, kad projekto vykdytojo informavimo apie projektą priemonėse turi būti naudojamas ES 2014–2020 m. investicijų ženklas, atitinkantis Reglamento (ES) Nr. 821/2014 II sk. technines charakteristikas.
 
Jei projekto vykdytojo veikla susijusi tik su projektų, finansuojamų iš ESI fondų, veikla, tai ES investicijų ženklas projekto vykdytojo interneto svetainėje turi būti matomos vos atsidarius svetainės puslapį, t. y.  kad vartotojui nereikėtų puslapiu slinkti žemyn.
 
Jei projekto vykdytojas vykdo ne tik ESI fondųbet ir iš kitų šaltinių finansuojamas veiklas, tai ES investicijų ženklas naudotinas vidiniame interneto svetainės puslapyje, kur pateikiama ir kita su projektu susijusi būtina informacija. (pvz. svetainės skiltyje „ES projektai“ ar „Apie projektą“ ir pan.). Šiuo atveju pranešime apie projektą ES investicijų ženklas turi būti pranešimo viršuje, vos atidarius skiltį.
 
Lietuvos Respublikos finansų ministerija gavo indikacijas iš audito institucijos, jog atliekant audito procedūras pastebėta, kad egzistuoja nemažai atvejų, kai projektų vykdytojai skelbdami informaciją apie įgyvendinamą projektą savo interneto svetainėse nesilaiko ES investicijų ženklui nustatytų reikalavimų, t. y. norint pamatyti ženklą vartotojui reikia puslapiu slinkti žemyn.  
 
Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant projektus būtų užtikrintas tinkamas informavimas apie juos, prašome Jūsų peržiūrėti ir pagal šiuos reikalavimus įvertinti savo įgyvendintų ir šiuo metu įgyvendinamų projektų informavimo apie juos ir ES investicijų ženklo naudojimo savo interneto svetainėje tinkamumą, ir, jeigu ES investicijų ženklas naudojamas netinkamai, tai  ne vėliau kaip iki š. m. rugsėjo 1 d. (imtinai) pakoreguoti.
 
Prašome Jūsų iki š. m. rugsėjo 2 d. per DMS informuoti LVPA apie atliktus veiksmus,  pateikiant patvirtinimą, kad visų Jūsų įgyvendintų ir šiuo metu įgyvendinamų projektų interneto svetainėse ES investicijų ženklas yra naudojamas tinkamai.


 
Informacija dėl kvietimų dalyvauti pirkimuose skelbimo

Esinvesticijos.lt atnaujinama: rekomendacija dėl kvietimo dalyvauti pirkime skelbimo

Šiuo metu vykdomi svetainės esinvesticijos.lt atnaujinimo darbai, todėl galimi šios svetainės veiklos sutrikimai. Darbų pabaiga numatyta birželio mėn. pabaigoje.
 
Remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, ne perkančioji organizacija kvietimą dalyvauti pirkime skelbia svetainėje www.esinvesticijos.lt. Papildomai ne perkančioji organizacija kvietimą dalyvauti pirkime gali skelbti ne perkančiosios organizacijos ar specializuotose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitais būdais.
 
Atsižvelgiant į tai, kad esinvesticijos.lt veikia su trikdžiais, rekomenduojame kvietimą dalyvauti pirkime papildomai skelbti įvairiais būdais.


LVPA D.U.K. dėl priemonės „Subsidijos mikroįmonėms“


Kas yra priemonė „Subsidijos mikroįmonėms“?

Priemonės „Subsidijos mikro įmonėms“ (Priemonė) tikslas – padėti mikroįmonėms įveikti koronoviruso (COVID–19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti mikroįmonės likvidumą.
 
Pagal priemonę teikiamo finansavimo forma – negrąžinamoji subsidija. Subsidijų paraiškų atranka pagal šią priemonę bus atliekama tęstinės atrankos būdu, iki kol bus paskirstyta visa priemonei skirta suma.
 
Priemonės paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašas (Aprašas) nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, siekdami gauti negrąžinamąją subsidiją pagal Priemonę, reikalavimus subsidijų paraiškoms ir administravimo procedūras, reikalavimus finansavimui, taip pat institucijas, dalyvaujančias Priemonės įgyvendinimo procese.
 
Pagal Aprašą teikiamas subsidijų paraiškų finansavimas yra de minimis pagalba ir teikiamas finansavimas turi atitikti de minimis reglamento, de minimis pagalbos žemės ūkio sektoriuje reglamento ir de minimis pagalbos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje reglamento  nuostatas. Apraše nustatomos pagalbos teikimo sąlygos, kurios atitinka de minimis pagalbos reglamentų nuostatas.
 
Pagal Aprašą subsidijų paraiškoms finansuoti bendrai skiriama 100 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus Nutarimo dėl lėšų skyrimo pakeitimą, kvietimo suma turi būti patikslinta.

Kas administruoja ir įgyvendina priemonę?

Priemonę „Subsidijos mikroįmonėms“ administruoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o Valstybinė mokesčių inspekcija, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir Konkurencijos taryba dalyvauja ją įgyvendinant.
 
VMI suformuoja potencialių pareiškėjų sąrašą, atnaujina jį pagal nustatytus kriterijus ir jį papildo.
 
Suformuotą potencialių pareiškėjų sąrašą VMI pateikia LVPA.
 
LVPA pagal numatytą tvarką nustato kiekvienam potencialiam pareiškėjui galimos skirti de minimis pagalbos dydį, įvertina, ar skyrus subsidiją nebūtų viršyta didžiausia leistina de minimis pagalbos suma. Šį sąrašą LVPA pateikia KT ir MVI.
 
Gavusi iš LVPA patikslintą sąrašą, KT rezervuoja de minimis pagalbą KT administruojamame Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre.
 
Gavusi iš LVPA patikslintą sąrašą, VMI per Mano VMI išsiunčia kvietimą teikti subsidijų paraišką subsidijai gauti.
 
Gavusi paraiškas per Mano VMI, VMI registruoja gautas subsidijų paraiškas ir kiekvieną darbo dieną formuoja tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašus bei teikia juos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.
 
Įsakymą dėl subsidijos skyrimo pasirašo ekonomikos ir inovacijų ministras.
 
VMI pagal numatytą tvarką formuodama tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašus apskaičiuoja subsidijas.
 
VMI ir LVPA yra atsakingos už atrankines patikras ir turi teisę pasirinktinai patikrinti pareiškėjo subsidijų paraiškoje pateiktų duomenų ir dokumentų turinio ir formos tinkamumą pagal Registrų centro Juridinių asmenų registro, VMI ir KT informacinių sistemų, registrų ir kitus duomenis.
 
VMI ir (ar) LVPA nustačius, kad pareiškėjas pateikė neteisingą, neišsamią ar tikrovės neatitinkančią informaciją ir apie tai informavus Ministeriją, ekonomikos ir inovacijų ministras priima įsakymą dėl subsidijos grąžinimo, apie kurį pareiškėjas informuojamas per Mano VMI.
 
Pareiškėjui praleidus ekonomikos ir inovacijų ministro įsakyme nustatytą subsidijos ar jos dalies grąžinimo terminą, VMI inicijuoja subsidijos ar jos dalies ir mokėtinų delspinigių ir palūkanų išieškojimą.

Kas gali kreiptis dėl subsidijų pagal priemonę „Subsidijos mikroįmonėms“?

Į subsidiją įmonė gali pretenduoti, jeigu:
 
  • Š. m. gegužės 1 d. joje dirbo ne mažiau kaip 1 ir ne daugiau kaip 9 darbuotojai;
  • 2019 m. yra sumokėjusi visą gyventojų pajamų mokesčio sumą (GPM) į valstybės ir savivaldybės biudžetus;
  • Yra įtraukta į VMI sudarytą nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąrašą;
  • Nėra bankrutuojanti, restruktūrizuojama ar likviduojama.
 
Subsidijai taikomos de minimis pagalbos reglamentų nuostatos.

Kokio dydžio subsidiją pagal priemonę „Subsidijos mikroįmonėms“ galima gauti?

Jei pareiškėjo 2019 metais sumokėtas gyventojų pajamų mokestis (GPM) siekia iki 1 tūkst. eurų, skiriama minimali 500 eurų subsidija.
 
Jei pareiškėjo 2019 metais sumokėtas GPM sudaro nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų, skiriama 1 tūkst. eurų subsidijos suma.
 
Jei pareiškėjo 2019 metais sumokėta GPM siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų, subsidijos suma sudaro pusę pareiškėjo per 2019 m. sumokėto GPM.

Kas yra pagalba de minimis?

De minimis sąvoka apibrėžia nedidelės vertės valstybės paramą, kuriai netaikomas reikalavimas suderinti pagalbą su Europos Komisija. Tokia pagalba daro nežymų poveikį prekybai ir konkurencijai tarp Europos Sąjungos valstybių narių.
 
Vadovaujantis de minimis reglamento nuostatomis, bendra pareiškėjui teikiamos de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei, suma neturi viršyti 200 tūkst. Eur per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį.
 
Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei, vykdančiai krovinių vežimo keliais veiklą samdos pagrindais arba už atlygį, per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį, suma neturi viršyti 100 tūkst. Eur.
 
Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai žemės ūkio sektoriaus įmonei, suma neturi viršyti 20 tūkst. Eur per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį.
 
Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus įmonei, suma neturi viršyti 30 tūkst. Eur per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį.
 
Šios ribos taikomos neatsižvelgiant į de minimis pagalbos formą arba siekiamus tikslus ir neatsižvelgiant į tai, ar valstybės narės suteikta pagalba yra visa arba iš dalies finansuojama Europos Sąjungos kilmės ištekliais. Ar yra susijęs su kitais subjektais, pareiškėjas gali pasitikrinti pagal KT parengtą klausimyną „Ar paramos gavėjas susijęs su kitais subjektais“, kuris paskelbtas KT interneto svetainėje https://kt.gov.lt/uploads/documents/files/veiklos-sritys/valstybes-pagalba/klausimynai/kaip_KLAUSIMYNAS_vienas_ukio_subjektas.pdf.
 
Kur kreiptis dėl subsidijos pagal priemonę „Subsidijos mikroįmonėms“?

Kvietimus teikti paraiškas skelbia VMI.
 
Kvietimą teikti subsidijų paraišką gavęs pareiškėjas, siekdamas gauti subsidiją, turi užpildyti nustatytos nukentėjusios nuo koronaviruso (COVID – 19) įmonės subsidijos paraiškos formos subsidijų paraišką „Mano VMI“ . Subsidijų paraiška pildoma lietuvių kalba.

Kiek laiko bus įgyvendinama priemonė?

Kvietimas teikti paraiškas galioja iki to momento, kai pagal gautas subsidijų paraiškas galės būti paskirstyta visa subsidijų paraiškoms finansuoti bendrai skiriama 100 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų suma, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 1 dienos.

Kada galima tikėtis subsidijos?

Pagal numatytą tvarką, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo subsidijų paraiškų gavimo „Mano VMI“ dienos VMI dokumentų valdymo sistemoje registruoja gautas subsidijų paraiškas ir kiekvieną darbo dieną sudaro tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašus.
 
VMI kiekvieną darbo dieną Ministerijai teikia suformuotus tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašus. Įsakymą dėl subsidijos skyrimo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas pasirašo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras.
 
Ekonomikos ir inovacijų ministrui priėmus įsakymą dėl subsidijos skyrimo, informacija dėl subsidijų skyrimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo įsakymo įsigaliojimo pateikiama priemonės įgyvendinime dalyvaujančioms institucijoms.
 
VMI nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo įsakymo gavimo dienos išsiunčia informacinį pranešimą pareiškėjui per „Mano VMI“ ir informuoja apie priimtą sprendimą.
 
Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras subsidiją nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo įsakymo skirti subsidiją įsigaliojimo dienos perveda pareiškėjui į subsidijų paraiškoje nurodytą sąskaitą.

 

VMI D.U.K. dėl priemonės „Subsidijos mikroįmonėms“ finansavimo

 

Kokius reikalavimus turi atitikti mikroįmonė (pareiškėjas), pageidaujanti gauti valstybės subsidiją? 

Valstybės subsidijos pareiškėju gali būti ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo, kuris:
 
  • yra mikroįmonė ir sąrašo sudarymo pirmą mėnesio dieną įmonėje dirba ne mažiau kaip 1 ir ne daugiau kaip 9 darbuotojai;
  • yra nukentėjusi nuo koronaviruso (COVID-19) įmonė, kuri įtraukta į VMI sudaromus mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo koronaviruso (COVID-19), sąrašus (juridiniai asmenys, kuriems be pateikto prašymo VMI taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl koronaviruso (COVID-19), ir juridiniai asmenys, kuriems pagal pateiktą prašymą VMI taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl koronaviruso (COVID-19);
  • 2019 metais yra sumokėjęs gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumą į valstybės ir savivaldybės biudžetus (nesvarbu, nuo kokių išmokų sumokėtas GPM);
  • sąrašo sudarymo dieną nėra įgijęs bankrutuojančios, bankrutavusios, restruktūrizuojamos, reorganizuojamos, dalyvaujančios reorganizavime, pertvarkomos, dalyvaujančios atskyrime, likviduojamos įmonės statuso.
 
Kaip bus apskaičiuojamas subsidijos dydis?

Subsidija apskaičiuojama pagal įmonės 2019 metais sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio sumą:
 
  • jei įmonės 2019 metais sumokėtas GPM siekia iki 1 tūkst. eurų, tai skiriama minimali 500 eurų subsidija;
  •  
  • jei įmonės 2019 metais sumokėtas GPM sudaro nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų, skiriama 1 tūkst. eurų subsidijos suma;
  •  
  • jei pareiškėjo 2019 metais sumokėta GPM siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų, subsidijos suma sudaro pusę pareiškėjo per 2019 m. sumokėto GPM.
 
Gavusi mikroįmonių paraiškas, VMI apskaičiuos galimos subsidijos sumą ir po VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) įvertinimo tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašus sprendimui skirti subsidiją priimti perduos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Skirtos subsidijos lėšas mikroįmonei perves Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras.

Kokia yra maksimali valstybės skiriamos pagalbos suma (įskaitant subsidijas mikroįmonėms) pagal sektorius?

Bendra vienai įmonei suteiktos pagalbos (įskaitant ir kitas priemones) suma neturi viršyti 200 tūkst. eurų per pastaruosius trejus finansinius metus.
 
Įmonei, vykdančiai krovinių vežimo keliais veiklą samdos pagrindais arba už atlygį, suma neturi viršyti 100 tūkst. Eurų.
 
Žemės ūkio sektoriaus vienai įmonei neturi viršyti 20 tūkst. eurų.
 
Žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus vienai įmonei neturi viršyti 30 tūkst. eurų.
 
Kaip įmonė gali pateikti prašymą-paraišką subsidijai gauti?
 
Mikroįmonė, atitinkanti reikalavimus, gaus kvietimą teikti subsidijų paraišką per autorizuotų elektroninių paslaugų sistemą Mano VMI. Išsiųstame kvietime bus pateikta nuoroda į subsidijos paraiškos formą ir kur pateikti paraišką subsidijai gauti.
 
Kvietimai paraiškų teikimui atrinktoms įmonėms bus pradėti siųsti nuo š. m. gegužės 12 d.

Iki kada reikia pateikti prašymą-paraišką subsidijai gauti?

Kvietimas paraiškos teikimui galioja iki to momento, kol pagal gautas subsidijų paraiškas galės būti paskirstyta visa subsidijų paraiškoms finansuoti bendrai skiriama 100 000 000 Eur (vieno šimto milijonų eurų) valstybės biudžeto lėšų suma, jei kvietimo suma nebuvo patikslinta Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus Nutarimo dėl lėšų skyrimo pakeitimą, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 1 d.

Kaip atrenkamos įmonės, turinčios teisę gauti valstybės subsidiją?

VMI, pagal nustatytus 4 kriterijus, atrenka įmones iš nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašų ir parengia preliminarų įmonių, galinčių pretenduoti į „subsidiją mikroįmonėms“, sąrašą, kurį per 1 darbo dieną pateikia VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) vertinimui. LVPA per 1 darbo dieną patikrina potencialaus pareiškėjo teisę gauti bendrą vienai įmonei suteikiamą pagalbą.
 
VMI nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, pagal LVPA pateiktą potencialių pareiškėjų sąrašą potencialiems pareiškėjams per Mano VMI išsiunčia kvietimą teikti paraišką subsidijai gauti.
 
Potencialių pareiškėjų sąrašą VMI atnaujina ir / ar papildo ne rečiau kaip kas 7 kalendorines dienas.

Kaip vyks subsidijų išmokėjimas ir kas jas išmokės?

Įmonė (pareiškėjas) VMI kvietimu pateikia paraišką subsidijai gauti. VMI kiekvieną darbo dieną Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) pateikia suformuotus tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašus. Įsakymą dėl subsidijos skyrimo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas pasirašo Ekonomikos ir inovacijų ministras, vadovaudamasis VMI pateiktu tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašu, sudarytu pagal nustatytus kriterijus.
 
Ekonomikos ir inovacijų ministrui priėmus įsakymą dėl subsidijos skyrimo, VMI nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo įsakymo įsigaliojimo išsiunčia informacinį pranešimą pareiškėjui per Mano VMI ir informuoja apie priimtą sprendimą.
 
Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (NBFC) subsidiją nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymo skirti subsidiją įsigaliojimo dienos, perveda paskirtą subsidijos sumą pareiškėjui į subsidijų paraiškoje nurodytą sąskaitą.

Per kiek laiko bus išmokėta paskirta subsidija?

Įmonėms, kurios atitinka nustatytus kriterijus subsidijai gauti ir gavo kvietimą teikti paraišką bei ją pateikė, paskirta subsidija į paraiškoje nurodytą sąskaitą bus pervesta per tris darbo dienas.
 
Paskirtą subsidiją įmonėms perves Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras, tačiau įsakymą dėl subsidijos paskyrimo priims Ekonomikos ir inovacijų ministras, vadovaudamasis VMI pateiktu tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašu, sudarytu pagal nustatytus kriterijus.

Kokiu tikslu skiriama subsidija mikroįmonėms?

Subsidijos skyrimo tikslas – padėti mikroįmonėms įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes, skiriant subsidiją apyvartinėms lėšoms (likvidumo išsaugojimui)
Pagal priemonę „Subsidijos mikroįmonėms“ teikiamo finansavimo forma – negrąžinamoji subsidija. Subsidijų paraiškų atranka pagal šią priemonę bus atliekama tęstinės atrankos būdu, iki kol bus paskirstyta visa priemonei skirta suma.

Kur galiu gauti daugiau informacijos dėl subsidijos paskyrimo?

VMI atsakinga už nukentėjusių nuo koronaviruso (COVID-19) sąrašų, potencialių pareiškėjų sąrašų, tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašų sudarymą ir tęstines atrankas, kvietimus teikti subsidijų paraiškas ir jų įteikimą per Mano VMI.
 
Ekonomikos ir inovacijų ministras priima įsakymus dėl subsidijų skyrimo.
 
Už lėšų pareiškėjams išmokėjimą atsakingas Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (NBFC).
Už įmonių sąsajų analizę ir galimos skirti de minimis pagalbos dydžio nustatymą atsakinga Všį Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA).
 
Už duomenų, reikalingų potencialiam pareiškėjų sąrašui įvertinti dėl de minimis pagalbos teikimo, atsakinga Konkurencijos taryba (KT).

Kada galima tikėtis subsidijos?

Pagal numatytą tvarką, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo subsidijų paraiškų gavimo „Mano VMI“ dienos VMI dokumentų valdymo sistemoje registruoja gautas subsidijų paraiškas ir kiekvieną darbo dieną sudaro tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašus.
 
VMI kiekvieną darbo dieną Ministerijai teikia suformuotus tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašus. Įsakymą dėl subsidijos skyrimo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas pasirašo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras.
 
Ekonomikos ir inovacijų ministrui priėmus įsakymą dėl subsidijos skyrimo, informacija dėl subsidijų skyrimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo įsakymo įsigaliojimo pateikiama priemonės įgyvendinime dalyvaujančioms institucijoms.
 
VMI nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo įsakymo gavimo dienos išsiunčia informacinį pranešimą pareiškėjui per „Mano VMI“ ir informuoja apie priimtą sprendimą.
 
Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras subsidiją nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo įsakymo skirti subsidiją įsigaliojimo dienos perveda pareiškėjui į subsidijų paraiškoje nurodytą sąskaitą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie Laikinosios tvarkos taikymą ir atsakymai į juos



Bendra informacija


Kas yra Laikinoji tvarka ir kur ją rasti?

Europos Sąjungos fondų administravimo sistema, įgyvendindama Vyriausybės priimtą Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą (ESP), reaguodama į situaciją šalyje ir siekdama lankstumo, spartina investicijų pagal 2014-2020 m. ES investicijų veiksmų programą tempą. 
 
Tam tikslui Finansų ministras kovo 23 d. patvirtino Laikinąją tvarką, skirtą projektų administravimo supaprastinimams. Laikinoji tvarka galios tol, kol šalyje bus paskelbta ekstremali situacija.

Pilną dokumentą rasite čia.

Kaip pasiteirauti dėl Laikinosios tvarkos pasikeitimų, aktualių jums, skaitykite čia.
 
Ar mokymai pareiškėjams ir projektų vykdytojams bus ir toliau vykdomi? 

Iki balandžio 12 d. kviečiame Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) seminarus, klausimų-atsakymų sesijas ir kitus renginius stebėti nuotoliniu būdu. 
 
Kaip dalyvauti renginyje, organizuojamame nuotoliu?
 
-  LVPA internetinėje svetainėje, renginių skiltyje, spauskite ant renginio, kuriame norite dalyvauti. Užpildykite išankstinės registracijos formą.

- Visus internetu transliuojamus LVPA renginius galite žiūrėti mūsų internetinėje svetainėje, renginių skiltyje paspaudę ant renginio nuorodos. Transliacijos langą išvysite tik renginiui prasidėjus.

- Internetu transliuojamus renginius taip pat galėsite stebėti ir mūsų „Facebook“ paskyroje.

- Įrašyti jums rūpimus klausimus pranešėjams galėsite LVPA internetinėje svetainėje renginio metu - transliacijos lango apačioje atsiradus klausimų skilčiai.

Kaip LVPA šiuo metu organizuoja savo darbą?

LVPA informuoja, kad dėl COVID-19 situacijos agentūros darbuotojai nuo kovo 16 dienos dirba nuotoliu iki atskiro pranešimo.

Tiesioginiai susitikimai su klientais ir kitais asmenimis bei patikros atidėtos. Esant jau numatytiems susitikimams, LVPA darbuotojai susisiekia su klientais ir kitais asmenimis, pasiūlydami kitą susitikimo formatą arba laiką.

Kaip keisis projektų patikros dėl COVID-19?

Dėl COVID-19 plitimo klientų projektų patikros yra atidedamos vėlesniam laikotarpiui. Pasikeitimas galioja apsilankymams planuojamose projektų įgyvendinimo vietose, tarpinėms patikroms ir suplanuotoms pasibaigusių projektų patikroms.

Tokiu atveju, jei yra gautas ar planuojamas gauti galutinis mokėjimo prašymas, bus vykdoma dokumentinė patikra nevykstant į projekto įgyvendinimo vietą. Jei yra būtina atlikti dokumentinę patikrą, LVPA kreipsis į projekto vykdytoją ir raštu informuos, kaip tokia patikra įvyks bei paprašys pateikti jai reikalingus dokumentus ir (ar) nuotraukas per DMS sistemą.

LVPA užtikrina, kad kiekvieną atvejį spręsime kartu, atsižvelgdami į projektų vykdytojų situaciją ir ieškodami tinkamų sprendimų.

Esant kritinėms situacijoms, svarstysime projektų veiklų vykdymo termino pratęsimo klausimus.

Dėl konkrečių su jūsų projektais susijusių klausimų prašome kreiptis į atsakingą projektų vadovą.

Dėl bendrų klausimų apie apsilankymus planuojamuose projektų įgyvendinimo vietose ir patikrų pasikeitimų prašome kreiptis paštu forcemajeure@lvpa.lt.

Kur kreiptis, jeigu kyla klausimų dėl dokumentų pateikimo į DMS sistemą?

Dažniausiai užduodamus klausimus dėl DMS sistemos galite rasti čia.

Apie dažniausiai pasitaikančias klaidas DMS sistemoje galite paskaityti čia.

Jei nerandate atsakymo į savo klausimą ir norite pasikonsultuoti, kviečiame kreiptis el. p. dms@lvpa.lt arba tel. Nr. +370 682 84182

Ar keisis kvietimų teikti paraiškas terminas?

Vadovaujantis finansų ministro 2020 m. kovo 23 d. patvirtinta Laikinąja tvarka Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Energetikos ministerija pratęsia 14 dienų visų 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonių, kurios aktualios įsakymo įsigaliojimo dieną, konkursinių kvietimų teikti paraiškas finansuoti projektus paraiškų pateikimo terminus.

Priemonės „Skaitmeniniai inovacijų centrai“ Nr. 1 kvietimo paraiškų pateikimo terminas perkeliamas iš 2020 m. balandžio 16 d. į 2020 m. balandžio 30 d.;
priemonės „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“) Nr. 4 ir Nr. 5 kvietimų paraiškų pateikimo terminas perkeliamas iš 2020 m. balandžio 20 d. į 2020 m. gegužės 4 d.;
priemonės „Pramonės skaitmeninimas“ Nr. 2 kvietimo paraiškų pateikimo terminas perkeliamas iš 2020 m. birželio 22 d. į 2020 m. liepos 7 d.;
priemonės „Eco-inovacijos LT+“ Nr. 4 kvietimo paraiškų pateikimo terminas perkeliamas iš 2020 m. liepos 13 d. į 2020 m. liepos 27 d.;
priemonės „Nedidelės galios biokuro kogeneracijos skatinimas“ Nr. 3 kvietimo paraiškų teikimo terminas perkeliamas iš 2020 m. balandžio 20 d. į 2020 m. gegužės 4 d.

Avansai


Ar projekto avansas gali būti išmokamas projekto vykdytojui, jeigu nebuvo numatytas projekto sutartyje?

Taip. Tokiu atveju projekto vykdytojas pranešimu per DMS turi kreiptis į LVPA su argumentuotu prašymu į sutartį įtraukti projekto avansą. Teikiant prašymą dėl avanso įtraukimo į sutartį, projekto vykdytojas turi aiškiai pagrįsti avanso poreikį bei turėti atskirą projekto sąskaitą projekto lėšoms apskaityti. Įvertinęs prašymą bei Jūsų argumentus, LVPA darbuotojas atliks sutarties keitimą.

Atkreipiame dėmesį, kad avansas vertinamas atsižvelgiant į Projektų administravimo ir finansavimo taisykles (avanso mokėjimo sąlygas apibrėžia šių taisyklių 219 -227 punktai, taip pat LVPA tinklapyje aprašyta išmokamo projekto avanso vertinimo tvarka (atsisiųsti dokumentą). Priimant sprendimą dėl avanso skyrimo turės būti įsitikinta, ar prašomo avanso dydis neviršija per artimiausius 6 mėnesius projekto vykdytojo su mokėjimo prašymais planuojamos deklaruoti išlaidų sumos. Jei prašomo avanso dydis yra didesnis, jo poreikis ir dydis turėtų būti pagrįstas bei įvertintas.

Ar projekto avansui reikalinga projekto vykdytojo garantija?

Kartu su avanso mokėjimo prašymu projektų vykdytojai – privatūs juridiniai asmenys – turi pateikti avanso draudimo dokumentą: finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją ar laidavimo raštą arba laidavimo draudimo raštą, išskyrus atvejus, kai projekto vykdytojo prašoma suma neviršija 10.000,00 Eur. Avanso garantijų taip pat nereikia pateikti biudžetinėms įstaigoms, valstybės bei savivaldybių įmonėms, valstybės ar savivaldybės valdomoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė.

Ką daryti, jei norima gauti didesnį avansą nei numatyta projekto sutartyje?

Projekto vykdytojas pranešimu per DMS turėtų kreiptis į LVPA su prašymu padidinti projekto avansą. Atkreipiame dėmesį, kad nors maksimalaus galimo išmokėti avanso dydis nuo 30 proc. padidinamas iki 50 proc., Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 222 punkto reikalavimas dėl avanso pagrindimo išlieka, t. y. teikiant prašymą dėl avanso padidinimo, turite pagrįsti avanso poreikį. Įvertinęs prašymą, LVPA darbuotojas atliks neesminį sutarties keitimą.

Ar rangovams trūkstant apyvartinių lėšų, rangovo (ir (ar) projekto vykdytojo) prašymu, gali būti mokamas avansas, net jei to ir nėra numatyta rangos darbų (projekto) sutartyje?

Klausimas:

Ar rangovams trūkstant apyvartinių lėšų, rangovo (ir (ar) projekto vykdytojo) prašymu, gali būti mokamas avansas, net jei to ir nėra numatyta rangos darbų (projekto) sutartyje? Kaip pvz. pastaruoju pandemijos metu tiek vietos, tiek užsienio įrangos/ medžiagų gamintojai/ tiekėjai iki prekių atsiėmimo iš sandėlio, masiškai pradeda reikalauti 100 proc. atsiskaitymo. Anksčiau būdavo daliniai mokėjimai avansu, atidėjimai. Šiuo atveju neplanuotai rangovui trūksta apyvartinių lėšų, nėra galimybės 100 proc. atsiskaityti su įrangos/ medžiagų tiekėjais. Dėl to stringa rezervuotų įrangos/ medžiagų (prekių) tiekimas į objektus, savalaikis darbų vykdymas, aktavimas.

Atsakymas:

Įvykusiuose viešai skelbiamuose pirkimuose išankstinių mokėjimų įtraukti (arba jų didinti), projekto vykdytojas pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatas negali, kadangi tai būtų esminių sąlygų keitimas. Pirkimuose iš vienintelio tiekėjo projekto vykdytojas gali koreguoti pirkimo sutartis (pvz.: įtraukiant ar padidinant avansą), šiuo atveju įgyvendinančioji institucija vertina tik išlaidų tinkamumo klausimą (objektą, kainą, terminus).

 

Sutarčių vykdymas ir keitimas

 

Ar ekstremali situacija šalyje atleidžia nuo sutartinių prievolių vykdymo?

Siekdama išvengti įvairių piktnaudžiavimo atvejų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija kreipėsi į šalies verslo atstovus ir pateikė išaiškinimą dėl sutartinių prievolių vykdymo ir nenugalimos jėgos (Force majeure) sąlygų taikymo ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu.
 
„Norime atkreipti visų verslininkų dėmesį, kad paskelbta ekstremali situacija šalyje neatleidžia įmonių nuo sutartinių prievolių vykdymo. Bandymai kitų sąskaita spręsti savo problemas ir naudotis susiklosčiusia padėtimi yra netoleruotini ir prieštarauja solidarumo principui, kurio šiandien reikia visapusiškai laikytis. Šiomis ypatingomis ir sudėtingomis aplinkybėmis būtina negriauti tarpusavio pasitikėjimo ir nekurti pavojingų precedentų. Todėl imamės prevencinių veiksmų ir kreipiamės į verslo bendruomenę, kad būtų laikomasi tų reikalavimų, kurie yra nustatyti teisės aktuose“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas.
 
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rašte verslo asociacijoms teigiama, kad Civilinis kodeksas numato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą tik tuomet, jeigu ji įrodo, kad sutartis negali būti įvykdyta dėl aplinkybių, kurių negalėjo kontroliuoti ir numatyti sutarties sudarymo metu.
 
Tam, kad būtų pripažintos nenugalimos jėgos aplinkybės, būtinos visos šios sąlygos: tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.
 
Jeigu nėra visų minėtų sąlygų, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga.
 
Kadangi tokios nenugalimos jėgos aplinkybės, kaip prekybos draudimas, nėra absoliutus draudimas, sutartiniai įsipareigojimai (pvz., atsiskaitymai už prekes ar paslaugas) galėtų būti vykdomi taikant mokėjimo atidėjimą ar kitokius mechanizmus.
 
Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas numato ne tik nenugalimos jėgos aplinkybių institutą, bet taip pat ir sutarties vykdymą pasikeitus aplinkybėms. Kai vienai šaliai sutarties įvykdymas tampa sudėtingesnis, ši sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti (pavyzdžiui, tartis dėl dalinio mokėjimo, tam tikro mokėjimų grafiko ir pan.), o ne vienašališkai nutraukti tam tikrų sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
 
Nenugalimos jėgos aplinkybių patvirtinimo pažymas nustatyta tvarka išduoda prekybos, pramonės ir amatų rūmai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių. Pažymos gali būti panaudotos kaip įrodymas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos informacija

Dėl sutarties keitimo

Klausimas: 

Prašytume patikslinti, ar tokios pačios sąlygos / nuostatos, kaip nurodote 2020-03-30 išaiškinime (atsakyme), yra taikomos ir ne perkančiosioms organizacijoms (NePO), kurioms netaikomas Viešųjų pirkimų įstatymas? NePO pirkimus vykdo supaprastinta tvarka, pagal specialųjį įstatymą, 2014 m. Projektų administravimo ir finansavimo taisykles (PAFT).

Atsakymas:

Tai, kad „ekstremali situacija, susijusi su COVID-19, nėra savaime pakankama aplinkybė pirkimo sutarčiai keisti, todėl pirkimo vykdytojas gali keisti sutartį tik įvertinęs ar gautas tiekėjo prašymas ir prašyme nurodytos aplinkybes yra pagrįstos bei ar esama situacija tiesiogiai įtakoja sutarties vykdymą ir daro jį negalimą dėl sutartyje nustatytų atsiskaitymo sąlygų, o atsiskaitymą reglamentuojančių sutarties nuostatų pakeitimas, aukščiau nurodytų teisės aktų pagrindu, leistų sėkmingai toliau vykdyti sutartį“ galioja ir neperkančiųjų organizacijų (NPO) atveju.
NPO sutarčių keitimo tvarka, jei buvo skelbta apie pirkimą, t.y. nebuvo perkama iš vieno tiekėjo, apibrėžta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (PAFT) 460.8 p. ir 460.9 p.:
460.8. Ne perkančioji organizacija pirkimo sutarties galiojimo laikotarpiu gali ją keisti, pagal Taisykles neatlikdama naujos pirkimo procedūros, išskyrus šiuos atvejus, kai keičiamos esminės pirkimo sutarties sąlygos:
460.8.1. jos pakeičiamos numatant naujas sąlygas, kurios, jeigu būtų nustatytos pirkimo dokumentuose, būtų suteikusios galimybę dalyvauti pirkimo procedūrose kitiems, nei dalyvavo, tiekėjams;
460.8.2. jos pakeičiamos numatant naujas sąlygas, dėl kurių, jeigu jos būtų nustatytos pirkimo dokumentuose, laimėjusiu pasiūlymu galėtų būti pripažintas kito, nei pasirinktas, tiekėjo pasiūlymas;
460.8.3.dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties apimtis;
460.8.4. ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose;
460.9. Pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama pagal Taisykles neatliekant naujos pirkimo procedūros ir nereikalaujant patikrinti, ar nėra Taisyklų 460.8.1–460.8.4 papunkčiuose nurodytų aplinkybių, šiais atvejais:
460.9.1. bendra atskirų pakeitimų pagal šį papunktį vertė neviršija 10 procentų pradinės pirkimo sutarties vertės, kai perkamos prekės ar paslaugos, ir 15 procentų – kai perkami darbai, ir pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties pobūdis;
460.9.2. dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų ne perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra būtini jai baigti įgyvendinti. Bendra atskirų pakeitimų pagal šį papunktį vertė neturi viršyti 50 procentų pagrindinės pirkimo sutarties vertės ir pakeitimu negali būti iš esmės pakeičiamas pirkimo sutarties pobūdis.“
 
NPO atveju pirkimo sutartys, jei buvo kreiptasi į vieną tiekėją, gali būti keičiamos, kiek tai neprieštarauja pirkimo tikslui, nurodytam PAFT 457 p.: „pirkimo tikslas – vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo principais ir šiose Taisyklėse nustatytais reikalavimais sudaryti ekonomiškai pagrįstą pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti pareiškėjui ar projekto vykdytojui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant projektui skirtas finansavimo lėšas.

Įrangos teikimo sutarties pratęsimas

Klausimas:

Esame pasirašę sutartį su savivaldybės administracija. Projektui reikalinga įranga yra gaminama Kinijoje. Kaip žinome, gamyklos Kinijoje buvo uždarytos du mėnesius. Todėl įrangos gamyba vėluoja. Remiantis sutarties X punktu - X. NENUGALIMA JĖGA (force majeure) bei priimtu laikinuoju projektų administravimo supaprastinimu, mes norime prašyti kliento nukelti sutarties įvykdymo data dviems mėnesiams. Ar mes turime kreiptis tiesiai į klientą, o klientas  į jus?

Atsakymas:

Pagal pasirašytą sutartį dėl galimybės ją pratęsti turėtumėte kreiptis į projekto vykdytoją, su kuriuo esate sudarę sutartį. Pagal įrangos teikimo sutarties pakeitimus vėliau esant poreikiui projekto vykdytojas kreiptųsi į įgyvendinančiąją instituciją, atsakingą už projekto priežiūrą, dėl projekto veiklų pratęsimo.

 

Jungtinės veiklos partneriai


Vienas iš jungtinės veiklos sutarties partnerių nepradėjo ir nenumato vykdyti įsipareigojimų - ar galima jį pakeisti?

Klausimas:

Dviem jungtinės veiklos partneriams laimėjus konkursą, vienam iš įgaliotų partnerių pasirašius rangos darbų sutartį su projekto vykdytoju (ne perkančioji organizacija), vienas iš jungtinės veiklos sutarties partnerių nepradėjo ir nenumato vykdyti įsipareigojimų. Norime paklausti, jei vienas iš jungtinės veiklos sutarties partnerių nevykdo (nevykdys) prisiimtų jungtinės veiklos sutartinių įsipareigojimų, dėl kurių stringa sutarties su projekto vykdytoju įgyvendinimas, ar kitas jungtinės veiklos sutarties partneris gali savarankiškai įvykdyti visą sutartį nenutraukdamas rangos darbų sutarties su projekto vykdytoju (siekdamas išsaugoti rangos sutartį)? T.y. įvykdyti rangos darbų sutartį be įsipareigojimų nevykdančio partnerio.
Arba pakeisti įsipareigojimų nevykdantį partnerį kitu, lygiaverčiu ar geresniu.

Atakymas:

Jei vienas jungtinės veiklos partnerių gali tinkamai užbaigti visą sutartį, tai nebūtų laikoma sutarties vykdymo pažeidimu, nebent minėtas partneris neturi kvalifikacijos reikalavimuose Projekto vykdytojas neturėtų sutikti keisti jungtinės veiklos partnerių (išskyrus atvejus dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ir skaidymą, atskyrimo ar bankroto procedūros, pradinio tiekėjo teises ir pareigas visiškai arba iš dalies perima kitas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, arba jei tokia galimybė buvo aiškiai nurodyta pirkimo sutartyje), tačiau, jei pirkimo sąlygos nebuvo nustačiusios draudimo esminėms užduotims, manytina, kad galėtų pasitelkti subrangovus nurodytų pajėgumų įvykdyti tos sutarties dalį (pvz. teisę suteikiančių dokumentų, specialistų, technikos ir pan.).

Ar projekto vykdytojas, ne perkančioji organizacija, bendrą mokėtiną sumą gali išskaidyti dalimis, jei sutartyje, pirkimo sąlygose to nebuvo numatyta?

Klausimas:

Ar projekto vykdytojas, ne perkančioji organizacija, bendrą mokėtiną sumą gali išskaidyti dalimis, dalį mokant vienam jungtinės veiklos sutarties partneriui, kitą dalį kitam jungtinės veiklos sutarties partneriui, jei sutartyje, pirkimo sąlygose to nebuvo numatyta. Ar projekto vykdytojas gali tiesiogiai mokėti subrangovams, jei sutartyje to nebuvo numatyta? Sutartyje buvo numatytas atsiskaitymas tik su vienu jungtinės veiklos sutarties partneriu.

Atakymas:

Manome, kad atsiskaitymo tvarkos keitimas, numatant tiesioginį atsiskaitymą su jungtinės veiklos partneriais ir subrangovais, jei visos šalys sutinka, ne perkančiųjų organizacijų (NPO) atveju, ypač atsižvelgus į dabartines aplinkybes, nebūtų esminis, todėl galimas.

Sutarties vykdymas ne perkančiosioms organizacijoms

Klausimas:
 
Jei ne perkančiosios organizacijos (NPO) pirkimas vyko pagal LVPA rekomenduotą pirkimo sąlygų pavyzdį, ar tokiu atveju, NPO neprištaraujant (sutinkant):
 
1. Aktyvus jungtinės veiklos partneris, sutarties pasirašymo metu neturėjęs reikiamos kvalifikacijos, tačiau sutarties vykdymo metu galintis įgyti dalį, ar visą pirkimo sąlygose numatytą kvalifikaciją (specialistai, atestatai/leidimai vykdyti statybos veiklą, ir pan.), gali būti laikomas tinkamu vykdyti visą sutartį savarankiškai (vienas)?
 
2. Aktyvus jungtinės veiklos partneris gali pasitelkti kitą tiekėją (subrangovą), kuriam visiškai arba iš dalies deleguojamos pasyvaus (sutarties nevykdančio) jungtinės veiklos partnerio (pradinio tiekėjo) teisės ir pareigos. Naujai pasitelktas tiekėjas (subrangovas) visiškai arba iš dalies atitinka pirkimo
 
2.1. Ar aktyvus jungtinės veiklos partneris iki sutarties užbaigimo nekeisdamas pasyvaus (sutarties nevykdančio) jungtinės veiklos partnerio, gali iš dalies naudotis pasyvaus jungtinės veiklos partnerio kvalifikacija (pvz. įrangos gamintojo įgaliojimai prekiauti (nors gamintojas nedraudžia prekiauti visiems), ISO standartai ir pan. - ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai), jei kitai kvalifikacijos reikalavimų daliai pasitelktų naują tiekėją (subrangovą), turintį dalį pirkimo dokumentuose nustatytos kvalifikacijos. Visi kartu (aktyvus ir pasyvus jungtinės veiklos partneriai, ir naujai pasitelktas tiekėjas) atitiktų visus pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
 
Atsakymas:
 
1. Visos sutarties vykdymo metu bus laikoma, kad už tinkamą sutarties vykdymą yra atsakingi abu jungtinės veiklos partneriai prieš užsakovą solidariai. Jei ūkio subjektų grupė neįvykdys pirkimo techninės specifikacijos reikalavimų, užsakovas turi teisę reikalauti sutarties įvykdymo užtikrinimo iš bet kurio ūkio subjektų grupės nario. Kadangi tiekėjų kvalifikacija buvo patikrinta ir įvertinta pirkimo metu, o tiekėjai turi teisę disponuoti vienas kito pajėgumais, vidinis darbų pasiskirstymas ir perskirstymas tarp jungtinės veiklų partnerių, LVPA nuomone, nėra esminis pirkimo sutarties keitimas.
 
2. Jei ūkio subjektų grupė, veikianti jungtinės veiklos sutartimi, atitiko kvalifikacijos reikalavimus be subrangovų, ji gali telktis papildomus subrangovus (pagal pavyzdines LVPA paviešintas pirkimo sąlygas nebuvo apribojimo tiekėjams pasitelkti subrangovų esminėms užduotims atlikti) ir jiems pavesti atlikti pavestus darbus.
 
2.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 straipsnyje nustatyta, kad „<...> jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ir daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai“. Atsižvelgiant į tai, jungtinės veiklos partneriai gali dalintis turimais pajėgumais, reikalingas įvykdyti pirkimo sutartį, jei juos faktiškai gali perimti (pvz. negalima perimti jungtinės veiklos partnerio SPSC išduoto atestato atlikti tam tikrus darbus, kadangi tokia teisė verstis veikla yra neatsiejama nuo jos turėtojo. Tačiau sutarties vykdymo metu įgijus tokią teisė, ji galėtų prisidėti ir pagelbėti jungtinės veiklos partneriui vykdyti tuos darbus). Taip pat jungtinės veiklos partneriai, patys kartu (ar bent vienas iš jų) turėdamas kvalifikaciją, kurią įrodė pirkimo metu, galėtų pasitelkti subrangovą, turintį tokią pačią kvalifikaciją, ir perduoti jam atlikti pavestus darbus.

 

Terminų atidėjimas ir pratęsimas


Dėl papildomo kvietimų paraiškų pateikimo terminų pratęsimo

Klausimas:

Kol šalyje paskelbtas karantino režimas ir panašūs apribojimai, ar numatomas jau paskelbtų ir laikinosios tvarkos įsigaliojimo dieną galiojančių kvietimų paraiškų pateikimo terminų pratęsimas ilgesniam nei 14 d. terminui, kaip pvz. 14 d. po karantino ir panašių apribojimų pabaigos? Klausimas liečia kvietimus pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ Nr. 4 ir Nr. 5.

Atakymas:

Informuojame, kad nėra numatomas papildomas jau paskelbtų ir laikinosios tvarkos įsigaliojimo dieną galiojančių kvietimų paraiškų pateikimo terminų pratęsimas. Priemonės „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ Nr. 4 ir Nr. 5 kvietimas paskelbtas 2019 m. gruodžio 18 d., paraiškų pateikimo terminas – 2020 m. gegužės 4 d. Primename, kad dėl susidariusios ekstremalios situacijos, susijusios su COVID-19, paraiškų pagal priemonę pateikimo terminas jau buvo pratęstas 14 dienų, o kvietimas yra galiojantis jau ilgiau nei 4 mėn.
 
Pagal Aprašo 27 p. yra taikomi parengtumo reikalavimai „27.1. jei pareiškėjas yra didelė pramonės įmonė, jis turi būti atlikęs privalomąjį energijos vartojimo auditą ir papildomąjį energijos vartojimo auditą, jeigu tokio audito atlikimo tikslingumas buvo nustatytas privalomojo audito metu; 27.2. jei pareiškėjas yra labai maža įmonė, maža įmonė ir vidutinė pramonės įmonė, jis turi būti atlikęs energijos vartojimo auditą.“ Šių reikalavimų neįvykdžius paraiška bus atmetama.

Dėl statybos draudimo dokumentų ir garantijos galiojimo atidėjimo galimybės

Klausimas:

Įgyvendinant projektą, vykdomos rekonstrukcijos statybos užbaigimo procedūros. Atsižvelgus į Nutarimą, Projekto užbaigimo procedūroms atlikti suformuota statybos užbaigimo komisija priėmė sprendimą laikinai sustabdyti komisijos darbą ir nevykti į objektą bei neorganizuoti statybos užbaigimo komisijos susitikimo iki valstybės lygmeniu bus atšauktas visuotinis karantinas, o tai turės įtakos Projekto užbaigimui laiku. Atsiradus nenumatytam poreikiui pratęsti aukščiau minėtų draudimų liudijimus ir banko garantiją, Rangovas ir PV patirs neplanuotas papildomas išlaidas. Prašoma informuoti, ar reikia šių dokumentų terminus pratęsti, ar galimas būtų šių dokumentų terminų galiojimų atidėjimas karantino galiojimo laikotarpiui.

Atakymas:

Informuojame, kad tokiems keitimams taikoma VPT nurodyta praktika http://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/rekomendacijos-del-sutarciu-terminu-keitimo-galimybiu 

Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad nei perkančiosios organizacijos, nei tiekėjai negali piktnaudžiauti susidariusia situacija ir galėtų naudotis sutarties keitimu tik tokiais atvejais, kai aplinkybės, kurių perkančiosios organizacijos ir tiekėjai negalėjo numatyti sudarydami sutartį, jų išvengti ar užkirsti kelią jų susidarymui (atsiradusios dėl koronaviruso plitimo) faktiškai turi tiesioginę įtaką sutarties vykdymui. 
 
Atsižvelgiant į tai, sprendimas neorganizuoti statybos užbaigimo komisijos susitikimo yra pakankama aplinkybė stabdyti sutarties vykdymą. Tačiau pažymėtina, kad draudimų liudijimus ir banko garantijos išdavimas, jei jis nėra apsunkintas ar sustabdytas garanto išdavimo institucijų, abejotina, kad faktiškai turi tiesioginę įtaką sutarties vykdymo, todėl šalys turėtų dėti pastangas minėtus dokumentus pratęsti. Kita vertus, jei vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytu tikslu „racionaliai naudoti lėšas“ savo rizika perkančioji organizacija ir tiekėjas sustabdytų šių dokumentų pratęsimą ir atnaujinus sutarties vykdymą juos nedelsiant pratęstų, LVPA Viešųjų pirkimų įstatymo principų pažeidimo neįžvelgtų.

 

Darbų stabdymas
 

Rangos sutarties darbų stabdymas dėl Force majeure

Klausimas:

Projekto vykdytojas laikinai planuoja sustabdyti projekto darbus, kadangi dabartinė veikla (sistemos objektų migravimas, duomenų nuskaitymo ir valdymo komandų testavimas, vartotojų sąsajos sprendimų tobulinimas, integracijų testavimas, mokymai) tiesiogiai vykdoma Sistemos valdymo centro patalpose (toliau – SVC), dalyvaujant SVC darbuotojams. Klausimas: ar projekto vykdytojas galės atlikti rangos sutarties pratęsimą esant Force majeure  aplinkybėms (sutartis baigiasi 2020.03.31), taip pat šiuo metu projekto vykdytojas konkrečiai negali įvardinti, kokiam laikui turėtų būti pratęsta sutartis su rangovu.

Atakymas:

Darbai, tiesiogiai vykdomi Sistemos valdymo centro patalpose su SVC darbuotojais, galėtų būti stabdomi karantino ar ekstremalios situacijos paskelbimo laikotarpiui, o vėliau terminas atnaujinamas iki tiek, kiek buvo likę iki įsipareigojimų vykdymo pabaigos.

 

Kita


Sąskaitų apmokėjimo būdo įtraukimas į vykdomą sutartį

Klausimas:

Ar yra galimybė projekto vykdytojui, vykdančiam jau pasirašytą projekto finansavimo sutartį, įsitraukti sąskaitų apmokėjimo būdą, jei toks nėra numatytas jo pasirašytoje projekto finansavimo sutartyje, bet galimas pagal priemonės PFSA (Projektų finanasavimo sąlygų apraše)?

Atakymas:

Jeigu įgyvendinamo projekto sutartyje nėra numatytas sąskaitų apmokėjimo būdas, tačiau jis yra galimas pagal priemonės finansavimo sąlygų aprašą, jis gali būti  papildomai įtrauktas įgyvendinant projektą. Su prašymu rekomenduojame kreiptis per DMS į Jūsų projektą administruojantį projektų vadovą.

Dėl darbo užmokesčio išlaidų apmokėjimo karantino laikotarpiu

Atsižvelgiant į tai, kad nuo kovo 16 d. iki ekstremalios situacijos pabaigos ir du mėnesius po jos, įmonėms automatiškai, be prašymo suteikiamas mokesčių atidėjimas, prašome kartu su mokėjimo prašymais deklaruojant darbo užmokesčio išlaidas pateikti darbo užmokesčio ir su juo susijusių darbdavio įmokų (pvz.: GPM, SODRA ir kt.) apmokėjimo įrodymo dokumentus (sąskaitų išrašus).

Atkreipiame dėmesį, kad deklaruojant patirtas išlaidas išlaidų kompensavimo būdu, visos į mokėjimo prašymo įtrauktos išlaidos turi būti apmokėtos. Pavyzdžiui: jeigu deklaruojant  darbo užmokesčio išlaidas nėra sumokėti darbdavio įmokos, jos neturėtų būti deklaruojamos išlaidų kompensavimo būdu.

Dėl neįvykusių renginių ir atšauktų kelionių išlaidų apmokėjimo

Atsižvelgiant į LR Finansų ministro 2020 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1K-121 punktą 513. „Nustačius režimą, jo galiojimo laikotarpiu tinkamos finansuoti yra šios išlaidos”:

513.2 „projektų vykdytojų planuotų (projekto sutartyje numatytų) ir nuo 2020 m. vasario 1 d. iki režimo atšaukimo dėl režimo neįvykusių renginių, atšauktų kelionių, nebaigtų stažuočių, studijų ir panašaus pobūdžio nebaigtų tęstinių veiklų apmokėtos išlaidos, jeigu tokių išlaidų nebuvo galima išvengti arba lėšų joms apmokėti susigrąžinti kitais būdais. Šiame papunktyje nurodytos išlaidos nelaikomos tinkamomis finansuoti, jeigu tokios išlaidos buvo skirtos projektui administruoti, kai projekto netiesioginės išlaidos apmokamos pagal fiksuotąją normą.“ ir punktą Nr. 517 „Kai patiriamos išlaidos, kurias įgyvendinant projektą buvo numatyta apmokėti pagal fiksuotuosius įkainius ar fiksuotąsias sumas, nustatytus Taisyklių 425.3 papunktyje nurodytu atveju, tačiau dėl režimo projekto vykdytojas negali užtikrinti, kad būtų įgyvendintos visos fiksuotiesiems įkainiams ar fiksuotosioms sumoms taikomos sąlygos, veiklų įgyvendinimo išlaidų tinkamumas finansuoti įrodomas išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentais, net jeigu tai nebuvo nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše ar projekto sutartyje. Tokiu atveju įgyvendinančioji institucija užtikrina, kad būtų išvengta dvigubo projekto išlaidų deklaravimo mokėjimo prašymuose.” Projekto vykdytojams deklaruojant aukščiau minėtuose punktuose patirtas išlaidas prašome kartu su mokėjimo prašymais pateikti šiuos dokumentus:
  1. PVM sąskaitos faktūros ar lygiaverčiai įrodomieji dokumentai
  2. Kreditinė PVM sąskaita faktūra ar lygiaverčiai įrodomieji dokumentai (jeigu sudaromos)
  3. Dalyvių registraciją patvirtinantys dokumentai
  4. Susitarimą dėl dalyvavimo misijoje ar renginyje patvirtinimo dokumentai (el. laiškas ar kitas dalyvavimo misijoje, renginyje įrodantis  patvirtinantis dokumentas)
  5. Išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai
  6. Dokumentai įrodantys, kad projekto vykdytojas kreipėsi į paslaugos tiekėją ir gavo neigiamą atsakymą dėl apmokėtų lėšų grąžinimo (pvz. el. laiškas su kreipimusi į kelionių agentūrą, dėl neįvykusių skrydžių lėktuvo bilietų apmokėjimo grąžinimo ir kelionių agentūros atsakymas)

Dėl ES paramą siekiančių gauti įmonių pripažinimo sunkumų patiriančiomis bendrovėmis

Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), atlikdama paraiškų vertinimą, kurioms finansavimas teikiamas kaip valstybės pagalba pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento (toliau – Reglamentas) nuostatas, turi įvertinti, ar paraišką pateikęs pareiškėjas nėra priskiriamas sunkumų patiriančios įmonės kategorijai, kaip tai yra apibrėžta Reglamento 2 straipsnio 18 punkte. Atsižvelgiant į paraišką pateikusio pareiškėjo turtinės atsakomybės formą, statusą, veiklos laikotarpį, vertinimas yra atliekamas tam tikrų papunkčių apibrėžtyje.

LVPA, atlikdama sunkumų vertinimą, vadovaujasi ne tik konkrečios priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše (toliau – aprašas) nustatytais reikalavimais ir Reglamento, kaip tiesioginio taikymo dokumento, nuostatomis, tačiau taip pat aktyviai seka ir stebi Europos Komisijos teikiamus išaiškinimus, formuojamą praktiką dėl Reglamento nuostatų tinkamo taikymo ir įgyvendinimo visose suinteresuotose šalyse. Europos Komisija dėl sunkumus patiriančios įmonės apibrėžties taikymo yra pateikusi išaiškinimus, kad vertinant įmonių padėtį, turėtų būti remiamasi paskutinės patvirtintos ir/ar audituotos finansinės atskaitomybės duomenimis, taip pat turi būti vertinami viso ekonominio vieneto sunkumai (ekonominiu vienetu laikomas pareiškėjas kartu su visomis susijusiomis įmonėmis). Tuo tarpu LVPA įgyvendinamų priemonių aprašuose yra nustatytas papildomas reikalavimas, apibrėžiantis, kad finansavimas taip pat negali būti teikiamas tais atvejais, kai pats pareiškėjas individualiai atitinka sunkumus patiriančios įmonės apibrėžtį (pvz., priemonės „Pramonės skaitmeninimas LT“ aprašo 16 punkte nurodyta „<...> Pagal aprašą finansavimas nėra teikiamas pareiškėjui, jei jis yra priskiriamas sunkumų patiriančios įmonės kategorijai. <...>“priemonės „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ aprašo 14 punkte nurodyta „Pagal Aprašą finansavimas nėra teikiamas pareiškėjui, jei jis yra priskiriamas sunkumų patiriančios įmonės kategorijai. <...>“ ir t. t.).

Atsižvelgiant į tai, LVPA sunkumų vertinimo perspektyvoje kompleksiškai vertina tiek paties pareiškėjo, tiek ekonominio vieneto, kuriam priklauso pareiškėjas, sunkumus. Pareiškėjo sunkumai vertinami pagal individualius pareiškėjo paskutinius patvirtinus finansinės atskaitomybės dokumentus, tuo tarpu ekonominio vieneto sunkumai vertinami pagal paskutinius patvirtintus konsoliduotos finansinės atskaitomybės dokumentus, o jeigu tokia finansinė atskaitomybė nesudaroma, LVPA, remiantis Europos komisijos pateiktu išaiškinimu, sumuoja ekonominį vienetą sudarančių įmonių finansinių atskaitomybių duomenis, taip įvertindama, ar bendrai ekonominis vienetas (kaip grupė) nepatiria sunkumų.



Pažymėtina, kad pagal Europos Komisijos pateiktus išaiškinimus ir LVPA įgyvendinamų priemonių aprašuose nustatytus reikalavimus, tiek pats pareiškėjas, tiek ekonominis vienetas, kuriam jis priklauso, negali būti priskiriami sunkumų patiriančios įmonės kategorijai. Jeigu bent vienas iš jų (pareiškėjas arba ekonominis vienetas) patiria sunkumus, tokio pareiškėjo paraiška tampa nebetinkama finansuoti.
Rekomenduojame, prieš teikiant paraiškas, objektyviai įsivertinti ne tik savo, bet ir įmonių grupės, kuriai priklausote, finansinę situaciją pagal paskutinių patvirtintų  finansinių atskaitomybių duomenis.

Šiuo metu galiojančių kvietimų sąrašą kartu su konkrečių priemonių pristatymų skaidrėmis/vaizdo įrašais rasite LVPA internetinėje svetainėje skiltyje „Galiojantys kvietimai teikti paraiškas“.

Dėl projekto vykdytojo statuso pasikeitimo veiksmų programos 3 prioriteto priemonėse


Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), įvertinusi teisės aktus bei Europos Komisijos išaiškinimą dėl įmonių statuso pasikeitimo, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIMIN) pateikė nuomonę (išvadas) dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) statuso pasikeitimo vertinimo (projektų įgyvendinimo ir (ar) poprojektinės priežiūros metu). Išvados apima tokius punktus:

  • remiantis Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 77 punktu, viso projekto įgyvendinimo metu projektas turi atitikti bendruosius reikalavimus, t. y. projekto vykdytojas ar partneris turi būti MVĮ, o pasikeitus įmonės statusui dėl dalyvių (savininkų, akcininkų, narių, dalininkų ir pan.) pasikeitimo ir projekto vykdytojui tapus didele įmone, projekto vykdytojas ar partneris turi sugrąžinti visas projekte išmokėtas lėšas. Pasibaigus projektui, t. y. poprojektinės priežiūros laikotarpiu, projekto vykdytojo ar partnerio statusas gali pasikeisti į didelę įmonę nesusigrąžinant projekte išmokėtų lėšų;
  • įmonės statusas keičiasi ne dėl dalyvių (savininkų, akcininkų, narių, dalininkų ir pan.) pasikeitimo, o augant įmonės darbuotojų skaičiui, apyvartai ir (arba) turtui, tai net ir projekto įgyvendinimo metu pakartotinai nevertinamas įmonės statusas, kadangi įmonė plečiasi ir auga natūraliai;
  • įmonės statusas keičiasi, bet įmonė netampa didelė, pavyzdžiui: iš mažos į vidutinę įmonę, ir nuo to priklauso finansavimo intensyvumas, taikomos aukščiau aprašytos sąlygos, tik, pasikeitus įmonės statusui dėl dalyvių (savininkų, akcininkų, narių, dalininkų ir pan.) pasikeitimo, susigrąžinamos ne visos lėšos, bet susidaręs skirtumas sumažinus finansavimo intensyvumą;
  • valstybės pagalbos taisyklių negalima apeiti dirbtiniu būdu, todėl tais atvejais, kai įmonė žinojo apie būsimą statuso pasikeitimą iki suteikiant pagalbą, tai nustačius, projekto vykdytojas ir (ar) partneris, tapus didele įmone, turėtų sugrąžinti visas išmokėtas lėšas projekto metu ar poprojektinės priežiūros laikotarpiu.
 
EIMIN informavo, kad iš esmės pritaria LVPA nuomonei dėl MVĮ statuso vertinimo (projektų įgyvendinimo ir (ar) poprojektinės priežiūros metu).



Informacija atnaujinta 2020 m. rugpjūčio 25 d.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.